Vasario pabaigoje rusakalbė 87-erių moteris pasidavė nepažįstamosios kalboms apie būtinybę užkalbėti namuose laikomus pinigus. Tąkart moteris padavė 3,3 tūkst. eurų pluoštą.

O šeštadienio rytą Šiaulių gatvėje vieno daugiabučio namo kieme 80-erių pensininkė sutiko nepažįstamąją.

Ji apsimetė senolės giminaitės artimąja ir pranešė apie ją neva ištikusią nelaimę.

Taip pokalbio metu apgavikė įtikino pagyvenusią moterį, kad reikia padėti į bėdą patekusiai giminaitei, ir įkalbėjo, kad perduos jai močiutės paskolintus pinigus. Nenujausdama klastos pensininkė parsivedė namo pirmą kartą matomą moterį ir atidavė jai visus namie turėtus pinigus. Taip nukentėjusioji pati apgavikei padavė 12 tūkst. eurų.

Kiek vėliau garbaus amžiaus klaipėdietė pabendravo su savo vaikais ir sužinojo, kad buvo apgauta.

Pirmadienį pareigūnai ketino apklausti nukentėjusiąją ir bandyti sulyginti įtariamosios apibūdinimą su vasario gale kitą močiutę apgavusios moters išvaizdos aprašymu.

Savaitgalį ikiteisminis tyrimas dėl šio sukčiavimo atvejo nebuvo pradėtas, tada tik fiksuotas įvykis ir pradėta rinkti medžiaga.

Pareigūnai paprastai aiškinasi nusikaltimo aplinkybes ir ieško kaltininko.

Tačiau sukčių apgauti pagyvenę žmonės dažnai atvirauja, kad prarasti pinigai tėra viena medalio pusė, kita – dėl patirto streso pablogėjusi ar net pašlijusi sveikata. Tokios žalos atlyginimo tikėtis galima dar mažiau nei prarastos sumos priteisimo.

Dažniausiai nustatyti kaltininkus nepavyksta, o jei ir pavyksta, kaltininkai neturi jokio turto, todėl negali atlyginti žalos.