- Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Miesto valdžia atsiskaitė klaipėdiečiams. Nors ataskaitose už praėjusius metus daugiau liaupsių nei kritikos, prisimintos ir nesėkmės, – maršrutinių taksi kolapsas, lapkričio 13-osios potvynis ar eismą paralyžiavę vilkikai.
Tenkina ir sidabras
Nauji ir rekonstruoti socialinės infrastruktūros objektai, išskirtinis dėmesys kultūrai, Ekonominės plėtros strategijos, miesto bendrojo plano rengimas, uosto bendrojo plano derinimo procesai – tokius svarbiausius praėjusių metų akcentus įvardijo vakar miesto tarybos posėdyje savo veiklos ataskaitą pristatęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Anot mero, praėję metai ryškūs Klaipėdos raidos istorijoje pirmiausia dėl pasiekimų kultūros srityje.
"Klaipėdai suteiktas Lietuvos kultūros sostinės titulas. Tikiu, kad daugelis dar nepamiršo ir gerokai ambicingesnio siekio tapti Europos kultūros sostine 2022 metais. Finišo tiesiojoje likome sidabro medalininkai, tačiau ir tai vertinu kaip didelį ir prasmingą Klaipėdos laimėjimą", – teigė V.Grubliauskas.
Mero manymu, turime kuo pasidžiaugti ir kitose srityse – augo miesto biudžetas bei gyventojų pajamos.
Klaipėda išliko tarp šalies lyderių pagal savivaldybių indeksą, miestą gausiai lankė turistai, Klaipėda pripažinta sėkmingiausia Lietuvos turizmo traukos vietove, pelnytas Europos sporto miesto vardas, vyko svarbių socialinės infrastruktūros objektų statyba bei rekonstrukcija – duris atvėrė atnaujintas lopšelis-darželis "Puriena".
40 tūkst. daugiau gyventojų?
Keitėsi ir viešosios erdvės – baigta Žardininkų aikštės rekonstrukcija, darbai vyko ir šiemet bus baigti Sąjūdžio parke, atsinaujinę ir draugiškesni neįgaliesiems poilsiautojus pasitiko Klaipėdos paplūdimiai, apšviesti daugiabučių kiemai, o šiemet juose bus didinamos ir automobilių stovėjimo aikštelės.
Ataskaitoje meras įvardijo ir svarbiausius miesto iššūkius, vienas jų – įsisenėjusios demografinės problemos, kurioms suvaldyti bei naujoms investicijoms pritraukti Klaipėda renkasi "mėlynąjį proveržį".
Visus 2017-uosius uostamiesčio savivaldybė kartu su partneriais – uosto, verslo ir mokslo atstovais – rengė Ekonominės plėtros strategiją.
25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ambiciją miestas užsibrėžė iki 2030-ųjų.
"Pagaliau miesto savivaldos, uosto, verslo ir mokslo atstovai turi bendrą sutarimą, kokį miestą norime kurti. Klaipėda renkasi "mėlynojo proveržio" kelią ir siekia tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimų miestu, geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione. Nors proveržio strategija dar galutinai nepatvirtinta, jau šiandien ji teigiamai vertinama visoje šalyje", – sakė Klaipėdos meras.
Yra ko pasimokyti
Prisiminta ir 2017-ųjų pabaiga, kuri Klaipėdai buvo kaip niekada gausi stichinių nelaimių – lapkričio 13-ąją miestas ėmė skęsti.
"Tai gera pamoka, kad dar ne visos pamokos išmoktos. Bendromis pastangomis vis dėlto pavyko suvaldyti situaciją", – tikino V.Grubliauskas.
Taip pat chaoso į miesto gyvenimą įnešė vilkikų paralyžiuotas eismas, maršrutinių taksi laikinas dingimas, universiteto išlikimui kilusi grėsmė, svarbių miestui dokumentų – Klaipėdos miesto bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrųjų planų rengimas bei su jų tarpusavio derinimu susiję procesai.
Susipažinę su mero ataskaita tarybos nariai uždavinėjo klausimus. Pirmoji pasisakyti panoro Nina Puteikienė. Ji domėjosi, ką naudingo meras parvežė miestui iš komandiruočių užsienyje.
"Sėdėti užsidarius savame kiaute yra savęs pasmerkimas", – atkirto meras.
Klaidos rėžia akį
Rimantas Didžiokas aiškino pasigedęs ataskaitoje savikritikos ir paprašė įvardyti tris užsibrėžtus darbus, kurių nepavyko atlikti miesto ir miestiečių labui.
"Nesiruošiu nei savigynai, nei saviplakai. Galbūt buvo galima operatyviau reaguoti maršrutinių taksi klausimu ir jau pirmąją dieną imtis ryžtingesnių sprendimų. Panaši situacija ir dėl lapkričio 13-osios įvykių. Tai buvo gera patirtis suvaldyti procesus, kurie nėra mero kompetencijoje", – atsakė V.Grubliauskas.
Vytautas Čepas atkreipė dėmesį dėl valstybinės kalbos įstatymo nesilaikymo Klaipėdos viešosiose vietose.
"Akys raibsta nuo angliškų užrašų pavadinimuose, netgi kavinių meniu. Savo kalbos negerbiantys žmonės turi būti baudžiami", – kritikos negailėjo V.Čepas.
Anot mero, viskas prasideda nuo žmogaus kultūros.
"Aš irgi už tai, kad lietuvių kalba būtų puoselėjama, bet vargu ar situacija išties yra tokia dramatiška. Juk "McDonald’s" nepavadinsi "Mykolu Donaldu". Todėl reikia ieškoti sveiko kompromiso", – palygino meras.
Tomo Meškinio manymu, vietos bendruomenės pasigenda pagalbos sprendžiant kvapų bei taršos problemas. Esą jau daugybę metų situacija nejuda iš vietos.
V.Grubliauskas tokius T.Meškinio žodžius paneigė.
"Tai neobjektyvus vertinimas. Jei neplėšai marškinių, dar nereiškia, kad nedirbi", – mestelėjo meras.
Daugiau turistų ir pajamų
Savo bei savivaldybės praėjusių metų veiklos ataskaitą pateikė ir savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
Joje nurodoma, kad miesto ekonominio vystymosi rodikliai 2017 m. buvo palankūs – sumažėjo nedarbo lygis, padaugėjo verslo įmonių, miestą aplankė 7,5 proc. daugiau turistų nei 2016 m., o į savivaldybės biudžetą buvo surinkta 4,8 mln. eurų daugiau pajamų, nei planuota.
Pasak S.Budino, pernai savivaldybė pradėjo įgyvendinti daug svarbių miestui investicinių projektų.
Pradėtas projektuoti naujos bendrojo ugdymo mokyklos pastatas šiaurinėje miesto dalyje, parengti Tauralaukio progimnazijos pastato rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai, ruošiamas naujos sporto salės statybos šiaurinėje miesto dalyje projektas.
Taip pat parengti dokumentai dėl sporto ir laisvalaikio komplekso įrengimo, pradėta rekonstruoti Tilžės gatvė.
Tvarkomos ir pietinės Klaipėdos viešosios erdvės – atnaujinta Žardininkų aikštė, statomas naujas socialinio būsto daugiabutis namas Irklų g.
Pernai nemažai dėmesio skirta sportui. Buvo reformuota sporto bazių valdymo sistema, parengtas sporto aikštynų prie bendrojo ugdymo mokyklų atnaujinimo planas, kurį ketinama įgyvendinti per penkerius metus.
Pasiekta, kad Klaipėdos miestui, pirmajam Lietuvoje, buvo suteiktas Europos sporto miesto vardas.
"Tarnybos nebuvo pasirengusios"
Taip pat įvardyti ir kilę iššūkiai.
"Vienas jų man ir mieste veikiančioms institucijoms buvo pernai lapkritį kilęs potvynis – iškritus krušai ir dideliam kiekiui lietaus, paviršinių nuotekų sistema nesugėrė visų kritulių ir pietinėje miesto dalyje buvo užlieta dalis daugiabučių namų kiemų, savivaldybės įstaigų teritorijų. Būdamas Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininku, turėjau likviduoti gamtos stichijos padarinius, sutelkėme atsakingų tarnybų darbą. Šios nebuvo tam pasirengusios. Todėl inicijavome prevencines priemones, siekdami išvengti panašių nelaimių ateityje – parengėme koordinacinį veiksmų planą, įdiegėme gyventojus perspėjančių žinučių sistemą. Gyventojams, patyrusiems materialinių nuostolių dėl potvynio, savivaldybė išmokėjo kompensacijas – tam pirmą kartą per mano kadenciją buvo panaudotos savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos", – akcentavo S.Budinas.
Išklausęs direktoriaus ataskaitą vicemeras Artūras Šulcas savivaldybės darbuotojams linkėjo matyti kasdienybę ne tik pro automobilių langus ir galvoti ne tik apie didelius projektus, bet daugiau atsigręžti į žemiškas ir buitines žmonių bėdas.
Tiek mero, tiek savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitoms miesto taryba pritarė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiami priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatai2
Ketvirtadienį būsimųjų pirmokų, penktokų, devintokų bei kitų klasių mokinių tėvai jau gali sužinoti priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatus. Mokyklos priskirtos 4027 vaikams. ...
-
Klaipėdoje pradedamas antrasis hidraulinių bandymų etapas
Pirmojo etapo metu, gegužės 13 d., šilumos trasų bandymai buvo atlikti teritorijoje nuo Stadiono iki Danės gatvės. Darbai vyko sklandžiai, todėl šilumos karšto vandens ruošimui tiekimas atnaujintas jau kitos dienos ryte. Jano...
-
Liūdnos žinios norintiems patekti į Neringą: ragina rinktis vandens kelius7
Žadama, kad vasarą didelių eilių Smiltynės perkėloje neturėtų būti. Net keturių krantinių rekonstrukcija užtikrins efektyvesnį ir saugesnį perkėlimą per marias. Bet panašu, kad automobiliai visą vasarą strigs pačioje Kurši...
-
Dėl planinių darbų nedidelei daliai Klaipėdos gyventojų laikinai sutriks vandens tiekimas1
AB „Klaipėdos vanduo“ informuoja, jog šį šeštadienį – gegužės 18 d. – bus vykdomi planiniai vandentiekio tinklų modernizavimo darbai, todėl nuo 8.30 iki 17 val. laikinai sutriks vandens tiekimas nedidelėje T...
-
Uostamiestyje pradės tvarkyti jaunavedžiams svarbią aikštę23
Dar šiais metais planuojama atnaujinti aikštę prie Klaipėdos santuokų rūmų. Darbai bus atliekami pagal anksčiau atliktą techninį projektą – įrengiant parkavimo vietas, daugiau žaliųjų zonų ir sukuriant vientisą vaizdą su M. ...
-
Bronzinė mergaitė – be rankos: kas galėjo nutikti?10
Bronzinės Romualdo Kvinto skulptūros „Bučinys“ mergaitė liko be rankos. Kol kas nežinia, ar tai vandalizmo, ar netyčinis atvejis. Nepaisant to, viliamasi, kad ranką pritvirtinti pavyks, kadangi nukritusi ji nesutrupėjo, tad, panaudojus tink...
-
Sugrįš tradicinis Laivų paradas1
Klaipėdoje šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, po metų pertraukos vyks tradicija tapęs 13-asis Laivų paradas. Nuo pat ryto Dangės upėje, o vėliau ir Kruizinių laivų terminale bei Kuršių mariose vyks ne tik įvairios var...
-
Atliekų kultūros egzamine klaipėdiečiai rinko maksimalius balus
Šiemet jau penktą kartą visoje šalyje vyko aplinkosauginis konkursas – Atliekų kultūros egzaminas, subūręs virš 16 000 Lietuvos gyventojų, gvildenusių ekologijos bei tvarumo klausimus. Bet kas galėjo prisijungti prie https:/...
-
„Meridianas“ išskleis Švyturių metams dedikuotas bures
Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kai Klaipėdoje gyvuoja tradicija kiekvieną vasaros sezoną pasitikti šventiškai išskleidžiant uostamiesčio simbolio burlaivio „Meridianas“ bures. Šių metų burių pakėlimo cer...
-
Penki „Okinavos“ auklėtiniai iškovojo kelialapius į Europos čempionatą
Lietuvos jaunučių ir jaunimo čempionate susigrūmė net 22-iejų šalies kiokušin karatė klubų sportininkai. Jame čempiono titulus iškovoję kovotojai užsitikrino vietą dalyvauti Europos U16 ir U20 čempionate, vyksiančiame spalį ...