Dienos komentaras

Europą nervina diktatūros urvas

Adolfas Hitleris Vokietiją į savo rankas, kaip ir jo pasekėjas Aleksandras Lukašenka Baltarusiją, paėmė teisėtais būdais. Abu nugalėjo demokratiškuose rinkimuose. Vėliau įvedė režimus, kurie leido būti tautos fiureriu ar „batka“ iki gyvos galvos. Vakarų demokratijos šalys tūpčiojo apie fašistinį režimą kaip auklė apie neklaužadą pienburnį. O J.Stalinas atvirai palaikė komunistinio režimo dvynę ir slapčia su A.Hitleriu dalijosi Europą.

Štai ir dabar Vakarai spusteli A.Lukašenką tik tada, kai jo „omonininkai“ mitinguose aptalžo žurnalistus ir opozicijos lyderius. O Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimina Baltarusiją ir siekia bendros valstybės, panašios į nedidelę sovietiją. Tiesa, po paskutinių įvykių šiek tiek užsirūstino ir Rusija, nes A.Lukašenkos milicija talžė rusų žurnalistus. Griežčiau prabilo tik Amerikos prezidentas Džordžas Bušas, uždraudęs Baltarusijos valdžiai teikti bet kokią finansinę paramą. Šįkart JAV vadovas negalėjo pro akis praleisti įvykių Baltarusijoje, nes lapkričio 2-ąją Amerikos prezidento rinkimai, kuriuose Dž.Bušui ant kulnų lipa konkurentas - demokratas Džonas Keris. Kiek anksčiau Dž.Bušas ne itin reaguodavo į A.Lukašenkos kasdienybę. Baltarusijoje jau senokai norma tapo falsifikuoti baudžiamąsias bylas opozicionieriams, pradanginti neįtinkančius žurnalistus, bananais užčiaupti laisvą žodį. Tai buvo daroma ne šiaip sau. Rezultatas - parlamento rinkimai, kuriuose opozicijos kandidatai neiškovojo nė vienos vietos. O referendume leista A.Lukašenkai prezidentauti, kol kojas pavilks.

Kitam pasaulio gale Kubos diktatoriaus Fidelio Kastro kojos jau nebelaiko. Ne pirmą kartą išsitiesia ant žemės daugiatūkstantiniuose mitingose. Ne juokas 78 metų patriarchui kapitalistų ir imperialistų apsuptyje 45-uosius metus valdyti komunistinę valstybę. Kubiečiai ir po jo mirties Kastro pavardės nepasiges. Diktatorius jau numatė pamainą - savo jaunesnįjį brolį Raulį, kuris yra Kubos ginkluotųjų pajėgų vadovas ir antrasis numeris politinėje šalies hierarchijoje.

Nors oficialusis Vilnius ir smerkia A.Lukašenkos režimą, tačiau Lietuvoje atsiranda ir šios diktatūros gerbėjų. Iš karto prisimena Seimo „keturių komunarų“ vizitas į Baltarusijos parlamentą ir jų liaupsės, išsakytos “lukašenkizmui”. Netyla pagyros ir iš lietuviškų prokomunistinių partijų. Pasak Socialistų partijos pirmininko Mindaugo Stakvilevičiaus, labai svarbu išsaugoti dabartinį Baltarusijos kursą, kuris tarnauja žmogui. Jis teigė, kad lietuvių tauta visokeriopai remia baltarusius. Suprantama, juk A.Lukašenkos „bananininkai“ mūsiškiams komunarams smegeninių neskaldo. Savų „kontrų“ - per akis.