„Nutarėme jubiliejų paminėti pasitelkę kultūrą“, – viename pokalbyje, skirtame šiai sukakčiai, teigė Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kurijos kancleris kunigas Vitalijus Mockus. Iš viso iškilmingai progai paminėti numatyti penki koncertai.

Pirmieji du vyko rugsėjį Vilniuje, Markučių parke ir Kaune, Pažaislio vienuolyne, lapkričio 13-ąją gražus koncertas surengtas ir LDK Valdovų rūmuose. Gruodžio 15-ąją Visagine, o gruodžio 19 d. 18 val. Klaipėdos universiteto Menų akademijos salėje taip pat koncertuos žymiausi šalies muzikai, pagerbdami gražią Lietuvos stačiatikių šventę.

Renginyje išgirsime Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus: sopraną Ireną Milkevičiūtę ir bosą Vladimirą Prudnikovą, taip pat dainuos sopranai Julija Stupnianek-Kalėdienė ir Natalija Krauter. Grojant išgirsime styginių kvartetą, sudarytą iš Čiurlionio kvarteto narių – Jono Tankevičiaus (smuikas), Dariaus Dikšaičio (smuikas), Gedimino Dačinsko (altas) ir Sauliaus Lipčiaus (violončelė). Giedant girdėsime ir Klaipėdos „Visų rusų Šventųjų“ stačiatikių bažnyčios chorą (vad. Oksana Rojenko). Koncerto žiūrovus džiugins Klaipėdos miesto folkloro asociacijos "Vėčiora" ansamblis bei moksleivių folkloro studija „Veretionce“, vadovė Marija Serebriakova. Jubiliejinio projekto “Lietuvos ortodoksų metropolijai 700” meno vadovė - Vilniaus stačiatikių Šv. Dvasios vienuolyno šventinio choro dirigentė Tatjana Skovorodko.

Koncertą ves Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kurijos kancleris, kunigas Vitalijus Mockus.

Jubiliejaus proga vyko keli įdomūs pokalbiai Lietuvos stačiatikių istorijos ir kultūros tema. LRT Klasikos radijo eterio laidoje „Pakeliui su klasika“ apie tai kalbėjosi Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kurijos kancleris V. Mockus ir muzikologė Jūratė Katinaitė. Jūsų dėmesiui – pokalbis apie gražų jubiliejų, stačiatikybės Lietuvoje istoriją, o ir stačiatikių teologijos raišką ir ryšį su muzika.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino iniciatyva 1317 m. buvo įkurta Lietuvos stačiatikių metropolija. Jos 700 metų jubiliejų Lietuvos stačiatikių bažnyčia švenčia iškilminguose renginiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Visagine. Šiandien Valdovų rūmuose vyksta pagrindinis renginys, o pas mus svečiuojasi Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleris, stačiatikybės Lietuvoje istorikas Vitalijus Mockus.

– Jau seniai nebėra vietų į šiandienos renginį Valdovų rūmuose, vadinasi, stačiatikybė Lietuvoje yra aktuali. Kokia yra situacija?

– Bendruomenė gal ir nelabai didelė, bet vis vien yra antra pagal dydį Lietuvoje, po katalikų. Remiantis gyventojų surašymo duomenimis, stačiatikiai yra 145 tūkst. šalies gyventojų. Galbūt ne visi jie aktyvūs mūsų parapijiečiai, bet tiek yra „prijaučiančių“, su kuriais būtų galima dirbti. Lietuvoje yra 57 stačiatikių parapijos ir du vienuolynai. Tiesa, kunigų nedaug – jų ir diakonų išvis turime 65. 

– Vienas iš didžiųjų stačiatikybės centrų Lietuvoje yra Kėdainiai. Kaip istoriškai susiklostė tokie židiniai?

– Visų pirma, švenčiant mūsų metropolijos įkūrimo 700 metų jubiliejų, noriu pabrėžti, kad ne tai yra stačiatikybės Lietuvoje pradžia. Cituojant kalbininką Zigmą Zinkevičių, Rytų krikščionybė čia atsirado net truputį anksčiau. Kodėl? Todėl, kad rusėnų žemės buvo prijungtos prie Lietuvos – tai vyko tiek taikiai, tiek kai kurias šių žemių užkariaujant. Lietuvoje jau buvo ortodoksų, o lietuvių, tuo metu dar pagonių, ryšiai su jais užsimezgė kaip tam tikra misija. Žinome, kad nemažai lietuvių kunigaikščių buvo stačiatikiai, bet visai ne todėl, kad jie atsivertė ir atrado Kristų. Jie tiesiog buvo pasiųsti valdyti rusėniškų žemių, o jiems liekant pagonimis, vietiniai nebūtų priėmę – todėl ir turėjo pasikrikštyti. Tačiau būta ir tokių, kurie atsivertė, o jų tikėjimas sužydėjo taip, kad šiandien jie yra laikomi šventaisiais. Jau XIII a. Lietuvos žemė išaugino tris šventuosius – tai yra daug. Šiandien jau dešimtimis galime skaičiuoti etninėse Lietuvos žemėse gyvenusius, mirusius ar kurį laiką dirbusius stačiatikių šventuosius. Taigi stačiatikybės pradžia Lietuvoje galima laikyti jau XII a. pabaigą, o gal net ir dar ankstyvesnį laikotarpį.

Stačiatikybės centras yra ne tik Kėdainiai. Tiesą sakant, ten bendruomenė jau, galima sakyti, sunykusi, labai nedidelė. Tačiau kažkada ten išties būta vieno stačiatikybės centrų, kaip ir, žinoma, Vilniuje ir Vievyje. Pastarasis dabar atrodo tik nedidelis miestelis, bet kadaise tai buvo istorinė vieta, kur veikė vienuolynas, spaustuvė. Lygiai taip pat minėtini ir Trakai ar Kaunas. Tokių židinių yra ir vietovėse, kurios šiandien yra Baltarusijos teritorijoje – tai Naugardukas, Gardinas. Centrų būta daug, jie formavosi ne vienu metu. Kai kurie šiandien jau visai išnykę, yra tuščių parapijų. Tačiau yra ir tokių, kurios susikūrė XX ar net XXI a.