Sukurtų technologijų prototipai bus bandomi, testuojami ir, kaip tikimasi, vėliau pateks į Lietuvos rinką, nes šie lietuviški analogai bus pigesni nei siūlo užsienis. Problemos aktualumas susijęs ir su lietuvio charakteriu – dauguma senyvų žmonių iki pat „iškeliavimo“ nori gyventi savo namuose. Didžioji dalis taip ir gyvena – savarankiškai arba padedami artimųjų. Deja, dažnai jiems reikalinga ir specialistų priežiūra.

„Siekiant užtikrinti visavertį pagyvenusio žmogaus gyvenimą, jo priežiūrą, saugumą namuose, reikalingos tam tikros priemonės ir technologijos, kurios leis nuotoliniu būdu įvertinti senyvo žmogaus būseną ir apie tai informuos jo artimuosius ar priežiūros specialistus. Lietuvoje dar mažai naudojamos taip vadinamos gerontechnologijos. Gal todėl, kad senyvi žmonės nenoriai pripažįsta naująsias technologijas dėl technikos ar naujovių baimės. Jų nuomone, šios naujovės pabrėžia negalią, nesavarankiškumą, sujaukia įprastinę namų rutiną, taip pat gali riboti ekonominiai ištekliai ir pan. Svarbu, kad vyresni žmonės patys suvoktų šių technologijų būtinybę“, – sako LSMU Geriatrijos klinikos vadovė prof. Vita Lesauskaitė.

Pirmasis LSMU ir KTU kūrinys skirtas griuvimų nustatymui. Griuvimai yra vienas iš svarbiausių senatvinių sindromų, bet kuri sunkesnė liga vyresniame amžiuje gali pasireikšti griuvimu. Labiau linkę griūti sergantys keliomis lėtinėmis ligomis, dažniau griūva moterys. Griuvimai sukelia fizinius sužalojimus, kurių vienas rimčiausių yra šlaunikaulio kaklelio lūžis. Mažiau nei 30 proc. po šio lūžio atgauna buvusią formą, 50 proc. nebegali gyventi savarankiškai. Svarbios ir psichosocialinės griuvimų pasekmės, jos gali įtakoti depresiją, baimę nugriūti, nepasitikėjimą savimi, nerimą, neigiamą socialinę patirtį, priklausomybę ir kt. Baimė didėja su amžiumi, labiau būdinga moterims, žmonėms su eisenos ir laikysenos sutrikimais.

Pasak prof. Vitos Lesauskaitės, numatyta pasiūlyti du saugumo, tai yra griuvimo ir vietos nustatymo detektorius bei vieną telemedicinos. Tai kraujospūdžio ir deguonies įsotinimo nustatymo prototipai sujungti į vieną išmaniąją sistemą. Pagyvenusiam žmogui šios sistemos įdiegimas leis gyventi saugiau, sveikiau savo įprastoje aplinkoje, o artimiesiems – būtų ramu dėl senyvo žmogaus sveikatos, galimybės stebėti ir valdyti padėtį. Šeimos gydytojas ar kitas prižiūrintis personalas turėtų informaciją apie prižiūrimojo paciento sveikatą, buvimo vietą, būklę, pozos rodiklius visą parą, o reikalui esant, padėtų greičiau suteikti pagalbą.

„Tiriame pažeidžiamumo veiksnius, bandome išsiaiškinti, kaip pagyvenę žmonės priimtų technologijas, ar jos jam atrodo reikalingos. Deja, Lietuvoje dar ne visi žmonės naudoja šaldytuvus, dulkių siurblius ir skalbimo mašinas, tai ką kalbėti apie kitas technologijas, – sakė LSMU prof. Vita Lesauskaitė. – Apie technines priemones, galinčias padėti griuvimo atveju, žino trečdalis respondentų, bet dauguma žinančiųjų – norėtų jomis naudotis.“

Apie tai LSMU profesorė Vita Lesauskaitė kalbės pirmojoje ataskaitinėje konferencijoje „Nacionalinė mokslo programa Sveikas senėjimas“. Ją organizuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT). Konferencija vyks 2017 m. balandžio 28 d. (penktadienį) Lietuvos mokslo tarybos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius).