Kai maldą už mirusiuosius sukalbėjo Kauno žydų bendruomenės (KŽB) narys, Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas, KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė, kad žydai patys savo jėgomis sutvarkė šlagerių karaliaus kapą (restauruotas 2000 m. pagal Živilės Mačionienės projektą), kad Vytauto Kernagio iniciatyva ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA lėšomis priešais buvusį "Metropolio" restoraną, kurio svečius džiugino šis talentingas dainininkas, 2007 m. pastatyta kauniečių pamėgta Romo Kvinto sukurta D.Dolskio skulptūra, o studija "Bomba" išleido kompaktinę D.Dolskio dainų plokštelę.

Priminsime, kad Vilniuje, žydo verslininko Michaelio Brojdes šeimoje 1891 m. gimęs D.Dolskis (toks jo slapyvardis), būdamas 20-metis, debiutavo Sankt Peterburgo vasaros estradoje, mokėjo lotynų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbas, studijavo filosofiją, lankė privačią vaidybos studiją. Po gastrolių Rusijoje, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, perskėlė į Rygą, koncertavo užsienyje. 1926 m. rugpjūtį jis gastroliavo Kaune, Šiauliuose, parodijuodamas garsų anuomet rusų estrados artistą Aleksandrą Vertinskį.

Yra žinių, kad gyvendamas Berlyne, D.Dolskis vedė rusų aktoriaus Michailo Čechovo buvusią žmoną, vokiečių aktorę Olgą Čechovą, tačiau 1928 ar 1929 m. jų keliai išsiskyrė ir, žinomo profesionalaus šokių muzikos orkestro Kaune vadovo Danieliaus Pomeranco įkalbėtas, atvyko į laikinąją sostinę, per kurią ritosi kultūros pakilimo banga. Tad nuo 1929 m. D.Dolskis dainavo Kauno "Versalio", "Metropolio" restoranuose, "Konrado" kavinėje, kino teatre "Triumfas", gastroliavo kituose Lietuvos miestuose. Savo repertuarui dainininkas rinkosi pasaulyje madingus kūrinius ir, greitai pramokęs lietuvių kalbos, pats mėgino rašyti užsienio dainoms lietuviško turinio tekstus, lietuviškai kūrė ir šmaikščius monologus, anekdotus, parodijas. Jo dainos "Aš myliu vasaros rugiagėlę", "Palangos jūroj", "Onyte, einam su manim pašokti" ir kt. išliko populiarios iki šių dienų, o dalis jų, įrašytų į plokšteles, saugomos Kauno viešosios bibliotekos Muzikos skyriuje.

Pačioje 1931 m. gruodžio pradžioje, sušilęs po pasirodymo "Versalio" kavinėje, D.Dolskis išgėrė šalto alaus, susirgo plaučių uždegimu ir staiga mirė, tesirgęs vos kelias dienas. Į paskutinę kelionę jį lydėjo nemaža žymių tarpukario Lietuvos žmonių, tarp kurių buvo ir K.Petrauskas, padėjęs vainiką ant D.Dolskio kapo.