Ministras M. Sinkevičius: Kauno LEZ – pavyzdys kitiems

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) penktadienį apsilankė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. "Kauno diena" pasidomėjo, ką ministras mano apie mūsų regiono patrauklumą, didėjančias investicijas ir ateities viltis.

– Kaip vertinate Kauno LEZ plėtrą?

– Neseniai buvau susitikęs su Raseinių atstovais. Jie nori turėti arba LEZ, arba pramonės parką. Taip pat nuskambėjo ir Vilniaus noras turėti savo LEZ, bet skaičiai rodo, kad esamos LEZ teritorijos nėra iki galo įveiklintos, o kai kur yra net labai prastų pavyzdžių. Štai Akmenės LEZ neturi net operatoriaus.

Tad visame kontekste Kaunas ir Klaipėda atrodo tikrai neblogai. Iš visų Lietuvoje egzistuojančių LEZ, tai pavyzdinės zonos, nes jos pritraukia investuotojų, jų ribos periodiškai išperkamos ir plečiasi.

Numatyta Kauno LEZ teritorija turi sudaryti 534 ha ploto. Vyksta kasmetis žemės paėmimas iš žmonių visuomeniniams tikslams. Žinoma, gyventojai nepatenkinti, bylinėjasi dėl kainos. Tai ilgas procesas, tačiau šiuo metu Kauno LEZ visuomenės poreikiams jau yra paimta 245 ha. Tai tikrai labai geras rodiklis.

– Kuo Kaunas yra pranašesnis ir ką daro geriau?

– Sėkmę lemia ir LEZ operatoriaus aktyvumas. Kita vertus, Kaunas pasižymi itin gera lokacija, nes čia arti oro uostas, pagrindiniai keliai. Be to, Kauno regionas yra antras pagal dydį Lietuvoje ir čia sukuriama 20 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Statistiškai pagal amžių Kauno regionas yra jauniausias. Tai akademinis regionas, galintis pasiūlyti įvairaus profilio specialistų. Būtų visiška anomalija, jei investuotojas eitų ten, kur nėra galimybės rasti darbuotojų. Kaunas tikrai daug ką gali pasiūlyti.

– Ar tikrai Kaunas yra pajėgus aprūpinti investuotojus kvalifikuotais darbuotojais? Galbūt jau dabar reikia specialistų ieškoti kituose miestuose ar net šalyse?

Būtų visiška anomalija, jei investuotojas eitų ten, kur nėra galimybės rasti darbuotojų. Kaunas tikrai daug ką gali pasiūlyti.

– Šiuo metu Kaunas sugeba aprūpinti specialistais, todėl investuotojai ir ateina, tačiau turiu įtarimų, kad jų gali pritrūkti, jei į Kauno LEZ vienu metu ateis kelios didelės kompanijos. Joms po kelerių metų reikės po 1 tūkst. inžinerinio profilio specialistų. Tai tikrai būtų didelis iššūkis. Vadinasi, arba juos reikės paruošti po vidurinės mokyklos, arba esamus žmones perkvalifikuoti. Be tai yra malonūs iššūkiai.

Dabar reikia atkreipti studentų ir moksleivių dėmesį, kad ateinantiems investuotojams dažnai reikalingi inžinieriai, todėl atsiveria didelės galimybės. Jei darbo jėgos trūksta, dalis išvykusių emigrantų gali sugrįžti ir pradėti dirbti užsienio kompanijose.

– JAV vaistų kompanija "Hollister" į Kauno LEZ investuos 50 mln. eurų ir sukurs 300 darbo vietų. Vokiečių automobilių detalių gigantas "Hella" taip pat pasirinko Kauną. Kinijos arbatos gamintoja čia žvalgosi. Gal greitu metu dar sulauksime žinių apie naujų užsienio kompanijų atėjimą į Kauno LEZ?

– Džiugu, kad vis turime iniciatyvų iš užsienio investuotojų, kurie planuoja įsikurti Kaune. "Hollister" ir "Hella" buvo tokios pirmosios pavasarinės kregždės, nusprendusios investuoti tikrai nemažas sumas. Dabar yra man žinomos bent dvi kompanijos, kurios rimtai suinteresuotos ateiti į Kauno LEZ. Yra ir daugiau, kurios domisi, bet tos dvi turi rimtų ketinimų. Jei bus apsispręsta, kad tinkamiausia lokacija yra Kauno LEZ, jos ateis dar su didesnėmis investicijomis ir sukurs dar daugiau darbo vietų.

Jų pavadinimų, deja, atskleisti negalime, nes dažnu atveju įmonės akcijos parduodamos biržoje ir pasirodžius bet kokiai žiniai, nors dar akcininkai nėra priėmę sprendimo, gali atsiliepti neigiamai. Bet tikrai šių dviejų kompanijų svarstymas yra priartėjęs prie finalo. Yra svarstoma, ar Lietuva, ar kita šalis, ir rudenį paaiškės, ar laimėjome, ar užėmėme garbingą antrą vietą, kuri šalies ekonomikai neduoda jokios naudos.

– Kas yra mūsų konkurentai?

– Dažnu atveju konkuruojame su čekais, bulgarais, slovakais, lenkais. Visi mes konkuruojame panašiomis sąlygomis. Mano nuomone, ta vyšnelė ant torto, kuri padeda pritraukti investuotojus į Lietuvą, yra kvalifikuota darbo jėga.

– Koks ministerijos vaidmuo investicijų pritraukimo procese?

– Ūkio ministerija turi pavaldžią instituciją "Investuok Lietuvoje", kuri rūpinasi tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu. Ministerija pati kuria paskatų sistemas, nes natūralu, kad investuotojams svarbu turėti žemės sklypą, komunikacijas, pritaikytą infrastruktūrą. Ateinančiam investuotojui mes suteikiame finansinę paramą.

Kiekvienam investuotojui atėjus suteikiamas tarsi toks garantinis aptarnavimas. Mes periodiškai klausiame, kaip jie jaučiasi, ar yra problemų. 90 proc. į Lietuvą atėjusių investuotojų pasako, kad jų lūkesčiai ne tik buvo pasiekti, bet jų pojūtis yra net geresnis, nei tikėjosi. Tai svarbu, nes kiekvienas laimingas klientas atveda dar kelis.

– Netyla kalbos, kad socialdemokratai gali nutraukti koalicijos sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija. Kokią įtaką investuotojams gali turėti politiniai pasikeitimai?

– Investuotojai vertina labai daug aspektų: kokios mokestinės lengvatos, darbo jėgos galimybės, kokia kultūrinė aplinka, tačiau labai svarbus ir stabilumas. Jei tu pristatai Lietuvą, asmeniškai įsipareigoji, kad juos lydėsi, prižiūrėsi ir investuotojai žinos veidą, kuris juos pasitiko, ir staiga valdžia keičiasi. Tai suteikia tam tikro neapibrėžtumo, nes reikia susipažinti su nauja valdžia. Bet kokiam verslui stabilumas yra bendras noras, kad būtų aiškūs politiniai sprendimai, leidžiantys planuoti veiklą bent kokiems 20 metų į priekį, todėl jie negali leisti sau suklysti. Kai vyksta dideli pokyčiai šalyje, verslas paspaudžia stabdžius, lieka stebėtojo pozicijoje ir stengiasi, kai neapibrėžta situacija, nedirbti.

Politinis neapibrėžtumas yra kenksmingas. Manau, kad kiekvieno ministro, tiek mano, tiek būsimo, yra panašūs laukiantys iššūkiai – investicijų pritraukimas, eksporto skatinimas, inovacijų diegimas. Yra labai gerai, kad mes jau seniai išaugome iš to, jog mūsų politika nesusaistyta su vienu žmogumi. Tad gali pas mus keistis vadovai, bet mechanizmas nesustoja. Be to, turime nepolitizuotų organizacijų, tokių kaip "Investuok Lietuvoje".



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi portretas
Tai kodėl negali kauniečiai savo kieme įsikurti " verslo parką", ar " verslo kiemą" ir nemokėti mokesčių, kodėl čia lengvatos tik užsieniečiams - pigi darbo jėga ir nereikia mokėti mokesčių? Kiek dar tyčiositės?

kjkjkj

kjkjkj portretas
na, jei jau Lietuva pranašesnė už kitas šalis dėl kvalifikuotų darbuotojų, tai gal jau metas ne naikinti universitetus ir kitas mokyklas, o jas stiprinti, juk kitokių išteklių neturime, tik protingas galvas ir darbščias rankas.

g

g portretas
Viskas kaip suplanuota: socdemas giria socdemą - taip reklamuojasi ir bando susigrąžinti prarastas pozicijas - viso labo pokazucha....
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių