Korepetitorius gali padėti, jei mokinys turi rimtų spragų ir jau išbandė visas mokyklos teikiamas galimybes papildomai mokytis.

Padaro meškos paslaugą

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos matematikos mokytoja doc. Aušra Rutkienė pastebi, kad korepetitoriai šiandien samdomi vis jaunesniems moksleiviams. Tokios paslaugos ypač populiarios didžiuosiuose šalies miestuose. Vis dėlto pašnekovė į tokią madą žvelgia skeptiškai.

„Korepetitorius gali padėti, jei mokinys turi rimtų spragų ir jau išbandė visas mokyklos teikiamas galimybes papildomai mokytis. Tačiau reali situacija yra kitokia. Dauguma mokyklų, tarp jų ir Kauno J.Jablonskio gimnazija, mokiniams siūlo nemažai papildomų nemokamų įvairių disciplinų konsultacijų, tačiau jas lanko nedaug moksleivių, – atkreipia dėmesį pedagogė. – Pastebiu, kad korepetitoriaus dažnu atveju labiau nori tėvai, o ne mokiniai. Kai kurie tiesiog pasiduoda šiai madai. Kiti gal prisiklauso gandų apie neva nieko neišmokančius mokytojus. Būna ir taip, kad tėvai korepetitorių savo atžalai pasamdo, prieš tai su savo vaiku nė nepasikalbėję ir neišsiaiškinę, kodėl jo pažymiai suprastėjo. Galbūt priežastis slypi visai kitur?“

Pasak doc. A.Rutkienės, pirmiausia pats moksleivis turėtų suvokti, ko jis pamokose nesupranta ir kur jam reikėtų papildomos pagalbos. Tačiau lankymasis pas korepetitorių neretai padaro tam tikrą meškos paslaugą.

„Pati buvau susidūrusi su įdomia situacija: moksleivio paklausus, ar jis suprato išdėstytą temą, jis atsakė, kad nesuprato, bet nueis pas korepetitorių ir išsiaiškins. Vadinasi, į savo darbą pamokų metu toks moksleivis jau žiūri truputį iškreiptai, – pastebi pašnekovė. – Mano nuomone, korepetitoriaus samdymas turėtų tapti paskutine instancija. Prieš tai moksleivis turi išbandyti mokykloje siūlomas konsultacijas, paprašyti mokytojo pagalbos, padirbėti savarankiškai. Tačiau nutinka atvirkščiai. Moksleivis pamokų metu būna neatidus, vengia konsultuotis su mokytojais, o tada nueina pas korepetitorių ir tikisi, kad papildomas mokytojas savo žinias tiesiog stebuklingai jam perduos.“

Tėvų perfekcionizmas

Pedagogė sutinka, kad kartais tam tikra matematikos ar kitos disciplinos tema moksleiviui gali būti pernelyg sudėtinga. Tada prireikia papildomo mokymo. Būna ir taip, kad dėl ligos ar kitų priežasčių mokiniui lieka rimtų spragų, kurias užpildyti gali padėti kelios papildomos korepetitoriaus pamokos. Tačiau pašnekovė abejoja, ar intensyvus, tarsi paralelinis mokymasis su korepetitoriumi, kuris šiandien jau įprastas nemažai daliai mokinių, yra tikrai reikalingas.

„Pastebiu, kad kai kurie mokiniai pas korepetitorių keliauja kartą ar net kelis kartus per savaitę. Man atrodo, kad tokiu atveju vaikas tiesiog per daug apkraunamas papildomomis užduotimis ir darbu. Jei mokinys atsėdi šešias pamokas mokykloje, apsilanko pas korepetitorių ir dar lanko neformalaus ugdymo užsiėmimus, jo darbo diena pasidaro labai ilga. Tai gali būti išties pavojinga ir lemti didelį pervargimą ir išsekimą“, – perspėja ji.

Doc. A.Rutkienės manymu, korepetitorių populiarumą gali skatinti dalies tėvų perfekcionizmas. Trokšdami, kad jų vaikai iš visų dalykų turėtų tik aukščiausius pažymius, jie ieško papildomų mokytojų. Tačiau juk retas moksleivis gali mokytis vien dešimtukais.

„Žinoma, visiems tėvams jų vaikas atrodo pats protingiausias ir šauniausias. Tad, jam gaunant šiek tiek prastesnius pažymius, gali atrodyti, kad mokytojai kalti, nes tinkamai neišmoko. Tada imama dairytis korepetitoriaus“, – mano pašnekovė.

Pasak jos, svarbų vaidmenį vaidina ir didelis šiuolaikinių tėvų užimtumas. Daug dirbdami, jie ne visada turi laiko ir galimybių pagelbėti savo vaikui atlikti namų darbus. Tad papildomo mokytojo pasamdymas tokiu atveju tampa paprasčiausiu keliu. Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad tėvai būtinai turėtų dalyvauti ugdant savo vaikus.

„Tėvai turi rūpintis savo atžalų ugdymu ne tik sumokėdami pinigus korepetitoriams, bet ir bandydami suprasti vaiko vidinį pasaulį, prastesnių pažymių priežastis, – sako ji. – Žinoma, savo darbą turėtų atlikti ir patys moksleiviai. Nežinau nė vieno mokytojo, kuris nesutiktų padėti savo mokiniui, jei jis pats kreipiasi, rodo iniciatyvą. Mūsų mokykloje mokytojai veda nulines pamokas, individualių konsultacijų pasilieka po pamokų, į juos galima kreiptis ilgųjų pertraukų metu. Tačiau mokiniai ne visada išnaudoja šias galimybes.“

Svarbiausia – moksleivio pastangos

Šiemet matematikos egzamino neišlaikius net 35 proc. abiturientų, kilo karštų diskusijų. Vieni kaltina sistemos spragas, kiti – mokytojus, treti – pačius abiturientus. Galbūt būtent korepetitorių samdymas būtų galėjęs išgelbėti dalį egzamino neišlaikiusių moksleivių?

Pasak doc. A.Rutkienės, problema yra labai kompleksinė, tad jai išspręsti reikia ilgalaikės ir apgalvotos strategijos.

Iliuziją, kad be papildomo mokymo išsiversti nepavyks, sukuria milžiniškas moksleiviams tenkantis krūvis ir spaudimas gauti kuo aukštesnius pažymius.

„Valstybinis matematikos egzaminas buvo suformuotas taip, kad gebančiam mąstyti, skaityti ir suvokti tekstą moksleiviui neturėtų būti sudėtinga surinkti ribinį balų skaičių ir išlaikyti egzaminą. Kai kurios užduotys netgi buvo testo tipo, kai abiturientui tereikia išsirinkti vieną iš pateiktų atsakymų. Tai, kad gana didelė dalis moksleivių jo neišlaikė, rodo mąstymo, susikaupimo, gebėjimo mokytis problemas. Kai kam galbūt ir stresas pakišo koją, – pastebi pašnekovė. – Nors šiandien masiškai samdomi korepetitoriai, matome, kad daliai mokinių net ir jie nepadėjo išlaikyti matematikos egzamino. Tad korepetitorių mokymas tikrai nėra panacėja ir atsakymas į visus klausimus. Besimokydamas ir ruošdamasis egzaminams moksleivis visų pirma turėtų būti sąmoningas ir pats dėti pastangų – aktyviai dalyvauti pamokose, konsultuotis su mokytojais. Jei jis nesiekia išmokti ir nesupranta, kokių žinių jam trūksta, joks korepetitorius nepadės.“

Įsigilinti: „Tėvai turi rūpintis savo atžalų ugdymu ne tik sumokėdami pinigus korepetitoriams, bet ir bandydami prastesnių pažymių priežastis“, – ragina pedagogė A.Rutkienė / A. Rutkienės asmeninio archyvo nuotr.

Problemos slypi mokykloje

Lietuvos tėvų forumo tarybos narė Indrė Pavinkšnienė pritaria nuomonei, kad korepetitoriai nėra būtinybė. Pasak jos, iliuziją, kad be papildomo mokymo išsiversti nepavyks, sukuria milžiniškas moksleiviams tenkantis krūvis ir spaudimas gauti kuo aukštesnius pažymius.

Pašnekovės manymu, tėvai ir pedagogai turėtų nesikoncentruoti tik į vaikų akademinius rodiklius ir skirti daugiau dėmesio moksleivių psichinei gerovei, emociniam raštingumui ir bendrosioms kompetencijoms lavinti.

„Šiandienėse mokyklose tempas yra itin greitas, o vaikams tenkantis krūvis – labai didelis. Visas mokymasis daugiausia orientuotas į akademinius pasiekimus ir konkurenciją tarp moksleivių ir mokyklų, – konstatuoja pašnekovė. – Pamirštama, kad reikia pasirūpinti ir vaikų emocijomis, fizine sveikata, kūrybiškumu, socialinėmis kompetencijomis. Kartais atrodo, kad mūsų vaikai neturi galimybės išgyventi vaikystės, mokytis žaidimų būdu ir tiesiog gyventi. Ne veltui visuomenės sveikatos specialistai nuogąstauja dėl moksleivių sveikatos. Laiką pamokose, pas korepetitorius ir ruošiant namų darbus jie praleidžia sėdėdami, beveik nebelieka laiko pabūti gryname ore, aktyviau pajudėti. Dėl tokio persitempimo galiausiai nukenčia tiek vaiko gerovė, tiek mokymosi rezultatai.“

Lietuvos tėvų forumo atstovės manymu, reikėtų susikoncentruoti į švietimo sistemos keitimą, o ne dar labiau apkrauti mokinius darbu.

„Neneigiu akademinių žinių reikalingumo. Tačiau jei dėmesį tolygiai paskirstytume ne tik akademiniams rodikliams, bet ir bendrųjų moksleivių kompetencijų ir asmenybės ugdymui, šis beprotiškas tempas sulėtėtų, – svarsto  I.Pavinkšnienė. – Tėvams rekomenduočiau nepasiduoti spaudimui samdyti korepetitorius. Pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir gabumus. Neretai tėvai ima spausti atžalą papildomai mokytis dalyko, kuris jam prasčiau sekasi. Taip giliname vaiko jaučiamą diskomfortą ir atimame galimybę pasinerti į sritį, kurioje jis galėtų patirti sėkmę. Nepamirškime, kad nė vienas nesame gabus absoliučiai visose srityse, tad ir vaiko nereikėtų spausti būti pirmūnu.“

Dėmesys – vaiko asmenybei

Pastebėjus, kad moksleiviui prasčiau sekasi kuri nors disciplina, I.Pavinkšnienė siūlo neskubėti ieškoti korepetitoriaus. Pasak jos, reikėtų nepamiršti, kad vaikams būdingi uždarumo ir atvirumo periodai. Vadinasi, moksleivis tam tikru etapu gali būti gabesnis matematikai ir mažiau – lietuvių kalbai, o vėliau viskas gali pasikeisti.

„Neretai pamatę, kad moksleiviui prasčiau sekasi matematika, iškart užklijuojame etiketę: jis – ne matematikas. Tada vaikas gali visai nebesistengti šio dalyko mokytis. Tad kartais reikia ne korepetitoriaus, o stengtis geriau suprasti savo vaiką, – tikina pašnekovė. – Manau, kad šiuo klausimu didelė atsakomybė tenka tėvams. Jei keltume daugiau klausimų apie korepetitorių būtinybę ir per didelį vaikams mokyklose tenkantį krūvį, galbūt galėtume sulaukti tam tikrų pokyčių. Pagalvokite – ar suaugęs žmogus nepervargtų, jei po darbo turėtų eiti į papildomą darbą ir vakare dar dirbti namie? Lygiai taip pat pervargsta ir vaikai. Tada kyla klausimas – ar jie dar turi galimybę tiesiog gyventi, o gal visas gyvenimas pavirto tik mokymusi?“

Verta žinoti

* Vizitai pas korepetitorių nebūtinai turi būti nuolatinis, visus mokslo metus trunkantis procesas. Galbūt jūsų vaikui neaiški viena ar kelios konkrečios temos, tuomet būtent į jas gali gilintis tol, kol įsisavins ir supras reikiamą medžiagą.

* Korepetitoriai su vaikais dirba teikdami individualias konsultacijas arba dirba personalizuotai su kelių mokinių grupele. Kokį variantą pasirinkti, reikėtų nuspręsti pasitarus su pačiu korepetitoriumi.

* Ieškodami specialistų pagalbos, girdime mitų, kad korepetitoriai už savo mokinius ruošia namų darbus, rašo rašinius ar referatus.  Korepetitoriaus darbo tikslas – ne tiesiog išspręsti ar paruošti užduotis su mokiniu, bet padėti jam suprasti ir išmokyti taikyti turimas žinias kartu lavinant vaiko gebėjimus mokytis savarankiškai.