Pastarieji penkeri metai Kauno regionui buvo išties intensyvūs. 2007–2013 m. čia įgyvendinti net 256 projektai, kurie gerina efektyvų šilumos panaudojimą, gražina kultūrinio paveldo objektus, į tarptautines rinkas leidžia įsilieti vis daugiau vietos verslų, pritraukia investicijas moksliniams tyrimams. Prie šių pokyčių daug prisidėjo ir Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai, iš kurių skirta daugiau nei 974 mln. litų.

Efektyvesnis energijos naudojimas

Energijai gauti naudojamas kuras nulemia ir šilumos kainas, tad energijos gamyba – aktuali daugumai gyventojų.

Kauno regione pradėtas įgyvendinti projektas, per kurį Petrašiūnų termofikacinės elektrinės naudojamas kuras keičiamas į biokurą. Taip bus ne tik didinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, kartu vartotojai bus aprūpinti šiluma už konkurencingą kainą. Biokurą naudos ir rekonstruota katilinė Prienuose. Šiam miestui tai itin aktualu, nes rekonstrukcija leis sumažinti šilumos kainą, kuri yra viena didžiausių visoje Lietuvoje.

Energiją efektyviau jau gali naudoti ir jonaviečiai. Mieste renovuota centrinė šilumos tiekimo sistema, pakeisti seni vamzdynai ir atnaujintos susidėvėjusios šilumos tiekimo trasos.

Paskata verslui

ES struktūrinės paramos projektai naujas galimybes atvėrė ir ne vienam regiono verslininkui bei įmonei. Dėl tokių projektų daugelyje Kauno apskrities įmonių įdiegtos elektroninės verslo valdymo sistemos, pritaikytos įmonių specializuotiems poreikiams, siekiant gerinti konkurencingumą tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose bei didinti veiklos apimtis ir darbo našumą.

Vienas sėkmingų naujų rinkų paieškos pavyzdžių – bendrovė „Inčas“, užsiimanti itin specifine veikla: gamina ir platina popieriaus ritinėlius kasos aparatams. Pasinaudojusi ES struktūrinių fondų priemone „Naujos galimybės“, technologinė bendrovė gavo daugiau kaip 37 tūkst. litų ES paramos, už kurią galėjo savo veiklą pristatyti tarptautinėse parodose, didinti eksportą ir stiprinti įmonės konkurencingumą.

Anot bendrovės „Inčas“ direktoriaus Vaclovo Marčiulyno, pirmieji kontaktai su užsienio šalimis jau užmegzti, o apčiuopiamesnių rezultatų tikimasi sulaukti po kelerių metų.

Plėtojant verslą vis daugiau dėmesio skiriama ir technologijoms bei moksliniams tyrimams. Įmonė „Baltic Orthoservice“ gavo daugiau nei 3,3 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos lėšų, kurias skiria standartinių ortopedinių, potrauminių ir odontologinių implantų bei state-of-art medicininių prietaisų projektavimo ir eksperimentinės plėtros centrui įkurti.

Pasak projektų vadovo Mindaugo Drėzo, šiuo metu projektas po truputį įsibėgėja. Centras įsigyja šiuolaikinę moderniausią techniką. Vienas prietaisų – 3D metalo spausdintuvas, kuris anot M.Drėzo, bus vienintelis visose Baltijos šalyse, o jo naudą pajus tiek medikai, tiek pacientai.

Atsigauna kultūros objektai

Kaune keičiasi ir miesto veidas. Be gausybės renovuotų darželių, mokyklų bei kelių universitetų, naujai atgimė ir lankomiausi objektai. Akivaizdžių pokyčių šiemet susilaukė ir pačioje miesto širdyje – Laisvės al. – įsikūręs Kauno valstybinis dramos teatras.

Dėl avarinės būklės ilgai teatro didžioji salė su scena buvo išgriauta ir nenaudojama. Dabar ji prikelta naujam gyvenimui. Didžiojoje salėje organizuojami spektakliai didelėms grupėms, joje telpa net iki 470 žmonių. Įsigyta moderni scenos įranga, įdiegta sinchroninio vertimo į populiariausias pasaulio kalbas sistema – sudarytos sąlygos spektaklius stebėti ir turistams iš svečių šalių.

Daugiau lankytojų po atnaujinimo tikisi pritraukti ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Kultūros projektų vadovė Eglė Matikovaitė pasakojo, kad restauruojant muziejų rekonstruojamos antro aukšto salės ir holas. Pagrindiniu akcentu taps atsinaujinęs pastato fasadas. Tikimasi, kad jo naujoji išvaizda pritrauks dar daugiau karybos istorija nesidominčių lankytojų.

„Dėl rekonstrukcijos ne tik sulaukiame daugiau lankytojų, bet ir turime galimybę parodyti daugiau eksponatų“, – teigė E.Matikovaitė.

Šie keli pavyzdžiai – tik nedidelė dalis to, kaip per pastaruosius metus pasikeitė Kauno regionas.

Toliau darbuojantis dėl bendro tikslo regionas tampa vis malonesne vieta tiek nuolat gyventi, tiek trumpai apsilankyti.