- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tradicija: šventinis stalas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje be silkių, bet su ypatingais saldžiais kepiniais.
-
Bibliotekoje – tarpukario švenčių stalas
-
Bibliotekoje – tarpukario švenčių stalas
-
Bibliotekoje – tarpukario švenčių stalas
-
Bibliotekoje – tarpukario švenčių stalas
-
Bibliotekoje – tarpukario švenčių stalas
-
Bibliotekoje – tarpukario švenčių stalas
-
Bibliotekoje – tarpukario švenčių stalas
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (KAVB) – tarsi tarpukario „faifokloke“ – arbata, kava, saldūs kepiniai ir muziejininkės Justinos Minelgaitės-Plentienės pasakojimai apie to meto šventes ir vaišių stalą.
Galimybes diktavo alga
Tarpukario Kaunas – kontrastų miestas su kontrastingais šventiniais stalais, ant kurių buvo galima rasti ne tik prancūziškų delikatesų, bet ir paprastų, kaimiškų patiekalų.
Nesvarbu, tarpukaris ar 2023-iųjų pabaiga, maisto tema aktuali, o kontrastai nesvetimi ir šiai dienai. Kažkas Kūčių vakarą laikysis senųjų tradicijų, o kažkas, etnologų siaubui, šalia tradicinės kūčios iš įvairių grūdų ir aguonpienio įtupdys sušių rinkinį. Apie tarpukario švenčių stalą ir pasiruošimą savam, besibaigiant savaitei, pokalbiui KAVB subūrė knygų klubas su istorike, tarpukario maisto kultūros tyrinėtoja J. Minelgaite-Plentiene.
Intriga: klausant J. Minelgaitės-Plentienės pasakojimų, daugumai susirinkusiųjų gurgė skrandis. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
„Pirmiausia paklausiu, ar jau esate suplanavę kalėdines vaišes? O gal jau ką nors ir pasiruošę? Antras esminis klausimas: ar jūsų kalėdinio stalo vaišės bus tokios, nuo kurių plyš pilvai, ar bus kuklesnės?“, – nors KAVB svečiai žadėjo nepersivalgyti, pranešėja, Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune muziejininkė J. Minelgaitė-Plentienė neabejojo, kad jei ne Kūčių vakarą, tai Kalėdų rytą dažnas suklups prie baltosios mišrainės ar lėkštės, kurioje po majonezo patalais slepiasi silkė.
Tarpukario Kauno žmonės mėgo skaniai pavalgyti, tiesa, galimybes diktavo alga. Nekvalifikuoti darbininkai, kurie uždirbdavo apie 130 litų per mėnesį, dažniau pirko pigesnius lietuviškus produktus, o štai mokytojai ar teatro režisieriai, uždirbdavę ir virš 1 tūkst. litų, galėdavo sau leisti kur kas daugiau. Už importinį vyną jie mokėjo penkis kartus brangiau nei už lietuvišką, negailėjo 5 litų bananų kekei ir „oranžų“ kilogramui. Anot istorikės, moterį ar merginą pavaišinti bananu ar apelsinu buvo geras tonas.
Balius aprašė spauda
Daugiausia uždirbo šalies prezidentas, todėl jo vaišių stalas būdavo gausiausias.
„Jis gaudavo apie 4 tūkst. litų. Plius reprezentacinės išlaidos“, – vakaro lektorė pakvietė iš arčiau dirstelėti ne tik į šalies vadovo švenčių stalą, bet ir neoficialiai sudalyvauti to meto baliuose, kurie tęsdavosi nuo gruodžio pabaigos iki pat Užgavėnių.
Vakarėlių metu grodavo orkestrai, vykdavo loterijos su įspūdingais prizais, pradedant šampano buteliais, baigiant kelione į Paryžių dviem asmenims ar gyva ožka. Patekti į tokius vakarėlius norėdavo daug kas, tačiau pavykdavo toli gražu ne visiems. Kvietimai dažnai kainuodavo, todėl juos įpirkdavo tik pasiturintys miestiečiai. Už įėjimą surinkti pinigai dažniausiai buvo skiriami labdarai.
„Kai tik baigiasi Mėsėdas, ūžia visas Kaunas. Ar jauni ar senas diedas, sukasi kaip jaunas. Taip ir eina per sezonus baliai, arbatėlės, mat lietuviškas fasonas ruošti vakarėlius“, – apie to meto linksmybes rašė vietos spauda.
Savo įspūdžiais dalijosi ir užsienio svečiai, kuriems nuo kaunietiško svetingumo plyšdavo pilvai. Antai, Lenkijos karo atašė po kelių oficialių priėmimų suprato, kad viena svarbiausių sąlygų svečiams – turėti stručio skrandį ir talentą orientuotis patiekalų ir gėrimų sąraše. To jį pamokė diplomatas iš Prancūzijos. Išvydęs, kaip Lenkijos karo atašė valgo ir geria viską iš eilės, valstybės užsienio santykių tarnybos darbuotojas jam patarė valgyti vieną patiekalą ir gerti vienos rūšies gėrimą. Lenkui, kuris per vakarą apsilankydavo net keliuose oficialiuose priėmimuose, duotoji pamoka labai pravertė.
Desertas? Ledai, želė, įvairūs pyragaičiai, keksiukai, kompotai ir vaisiai iš jų.
Popiečio arbatėlė
Šventiniai stalai, anot muziejininkės J. Minelgaitės-Plentienės, lūždavo nuo maisto gausos. Tarkime, Vasario 16-osios progai skirtuose priėmimuose, į kuriuos susirinkdavo apie 1 tūkst. žmonių, privalėjo būti užkandis, sriuba, šaltas, karštas patiekalai ir desertas. Svečiai šaukštais kabino vėžių ir trintų žirnelių sriubas, gnybė sterkų nugarėlių, keptos vištos ir gardžiai ruoštos triušienos.
„Desertas? Ledai, želė, įvairūs pyragaičiai, keksiukai, kompotai ir vaisiai iš jų“, – smaližių fantaziją budino muziejininkė. Per kai kuriuos šventinius renginius susirinkusieji buvo kviečiami į savotiškas gastronomines keliones. Salėse iškildavo kioskai, kuriuose ambasadorių žmonos pristatydavo savo šalių patiekalus. Bene labiausiai kauniečiams patikdavo švediškas kambarys. Čia už 3 litus būdavo galima valgyt tiek, kiek telpa. Papildomai kainuodavo tik gėrimai. Kai kurios užsienietiškos naujovės Kaune prigijo. Tai – arbatėlės arba „faifoklokai“. Jų metu buvo geriama kava su grietinėle, uogiene gardinta arbata, valgomi pyragaičiai, vaisiai, riešutai ar vieno kąsnio sumuštiniai su sūriu, kumpiu, bananais ir medumi. Dažniausiai vėlyvomis popietėmis rinkdavosi moterys, užsiimančios labdara, kultūrininkai, politikai. Istorikė pasakoja, kad šios arbatėlės buvo rengiamos ne tik restoranuose, bet ir namuose ar pareigūnų rezidencijose. Čia buvo sprendžiami įvairūs klausimai, virė meno, politikos diskusijos ir įvairūs kūrybiniai sumanymai.
„Kažkas labai panašaus į „faifokloką“ vyksta ir dabar. Mes šnekučiuojamės, o paskui eisime arbatos ir saldžių kepinių“, – šypsojosi susirinkusiems istorikė.
Tradicija: šventinis stalas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje be silkių, bet su ypatingais saldžiais kepiniais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Ragavo kepinių
Kaip didžiąsias metų šventes sutikdavo šalies galva? Tarkime, Antano ir Sofijos Smetonų Kūčios būdavo su šeimos nariais, o tradicijos nesiskyrė nuo kitų tuomečio Kauno inteligentų.
Vakare jie sėsdavo prie šventinio stalo, dengto balta staltiese, po kuria būdavo paklota šieno. Kalbėdavo maldą, lauždavo kalėdaičius, sakydavo linkėjimus ir prisimindavo artimuosius. Kūčių vakarienę sudarydavo dvylika patiekalų: tradiciniai kūčiukai ir aguonų pienas, virti kviečiai, skryliai, įdarytos žuvys, kisieliai, džiovintų vaisių kompotas, įvairūs pudingai, barščiai su ausytėmis. Šeimininkės nevengė namiškių nustebinti ir kuo nors įmantresniu, pavyzdžiui, silkių sviestu. Desertai – Kalėdų rytui, tačiau tarpukario vaikams šį tą skanesnio duodavo po Kūčių vakarienės, pavyzdžiui, marmurinio aguonų pyrago, medauninku vadintą meduolį, įvairių pyragėlių, meduolinių grybukų, riešutukų, vaisių.
Skanėstais nuo prezidento stalo galėjo pasimėgauti ir bibliotekos svečiai. Tie, kam kepinių skonis patiko, prašė receptų ir dalijosi savais.
„Esu iš Suvalkijos regiono. Ten dažnai buvo kepamas medauninkas. Su džiovintais vaisiais, obuoliais, bruknėmis, spanguolėmis, slyvomis, kriaušėmis, avietėmis. Man tas skonis gerai žinomas, todėl bus įdomu paragauti ir galbūt pabandyti išsikepti namie pagal tarpukario laikų receptą. Vakaro pranešėja rekomendavo į visus receptus žiūrėti kritiškai ir koreguoti. Greičiausiai, taip ir darysiu, nes, tarkime, medauninkas čia be kiaušinių, o šokoladinis pyragas net su 24 kiaušinių tryniais“, – kaunietė Veronika šį skaičių žadėjo mažinti iki dešimties ir vylėsi, kad dėl to pyrago kokybė smarkiai nenukentės. Nesėkmės atveju situaciją moteris žadėjo taisyti kompotu, spanguolių kisieliumi ir, žinoma, jaukiais pokalbiais prie stalo su namiškiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Svarbi informacija rinkėjams: Kauno savivaldybės pastate balsuoti iš anksto nebus galima1
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės atvykti balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. ...
-
Nori daugiau tvarkos: nuomojami paspirtukai Kaune bet kur nesimėtys?12
Jau ne pirmą sezoną Kaune galima pasinaudoti nuomojamų elektrinių paspirtukų paslauga, tačiau mieste juos būdavo galima palikti bet kur. Ant takų ar šalikelėse numesti paspirtukai kėlė netvarką. Dabar planuojama įrengti specialias vietas, k...
-
Laisvės alėjoje pagal kitą technologiją tvarkomi šuliniai: dabar granitas neskilinės?11
Po rekonstrukcijos Laisvės alėjoje kritikos strėlių sulaukė vis skylančios granito plytelės bei ištrupėję šuliniai. Pastaruosius pradėta tvarkyti taikant naują technologiją. Tikimasi, kad dabar šuliniai atlaikys tiek orų perma...
-
Šimtametis įsipareigojo sulaukti 120 metų1
Šis pavasaris kaip niekada džiugina garbingais Kauno rajono gyventojų jubiliejais. Dar vieną neeilinę – 100 metų – sukaktį šventė Garliavoje gyvenantis Steponas Lukošiūnas. ...
-
Ugniagesiai tobulina gelbėjimo darbų vandenyje ir ant vandens įgūdžius
Balandžio 23 d. Mastaičių baseine prasidėjo Kauno rajono ugniagesių ir savanorių mokymai, kurių metu jie tobulins plaukimo, gelbėjimo darbų vandenyje ir ant vandens įgūdžius ir didins fizinį aktyvumą. Praktiniai užsiėmimai baseine tęsis iki va...
-
Į pakaunę ateina maistomatai
Kauno regionas žengia į ateitį su dar viena inovacija – pirmaisiais paštomatais, kurių saugojimo dėžučių temperatūra yra reguliuojama. Projekto autoriai ir vystytojai, prekės ženklas „Termosaas“, siūlo juos vadinti ne pa&sc...
-
Švediškas stalas – ir Babtų gimnazijoje1
Prie 20-ies savitarnos aptarnavimo modelį taikančių Kauno rajono mokyklų prisijungė ir Babtų gimnazija. Išbandyti moderniai pasikeitusią valgyklą, išskirtinį švedišką stalą ir atnaujintą valgiaraštį atvyko viceme...
-
KRVSB stiprins gyventojų sveikatą
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras (KRVSB) ketina įgyvendinti projektą „Prevencinių priemonių, stiprinančių visuomenės sveikatą, psichologinę gerovę ir atsparumą, įgyvendinimas Kauno rajono savivaldybėje“, kurio vertė 1,25 mln....
-
Didinamas eismo saugumas ties IX fortu: keisis eismo organizavimas4
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad artimiausiu metu Kaune, kelyje ties IX fortu, bus atlikti eismo organizavimo pakeitimai. Siekiant šioje vietoje padidinti eismo saugumą ir sumažinti pavojingų situacijų kelyje skaičių, na...
-
Ieško būdų spręsti didėjančio nedarbo problemą
Užimtumo tarnybos (UŽT) pateiktuose šių metų sausio duomenyse akį patraukia vis didėjantys nedarbo skaičiai. Padidėjusius rodiklius, galimas nedarbo priežastis ir sprendimo būdus kartu su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu, vicemere Raminta ...