- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NASA Aliaskoje išbandė kosminį robotą, kuris bus siunčiamas į Jupiterio palydovą Europą. Šios mašinos valdymui pirmą kartą pasitelktas palydovinis ryšys, o judėjimui pasirinktas po vandeniu slūgsantis ledo paviršius.
NASA Aliaskoje išbandė kosminį robotą, kuris bus siunčiamas į Jupiterio palydovą Europą. Šios mašinos valdymui pirmą kartą pasitelktas palydovinis ryšys, o judėjimui pasirinktas po vandeniu slūgsantis ledo paviršius.
Spartusis aparatas (BRUIE) yra NASA laboratorijoje sukurtas dviratis robotas. Jo paskirtis – tyrinėti apledėjusius vandens telkinius atokiose planetose arba jų palydovuose. Kaip pagrindą roboto judėjimui mokslininkai nusprendė panaudoti ledo apačią. Regis, ši idėja pasiteisino.
„Tai pirmas kartas, kai povandeninė-poledinė transporto priemonė buvo valdoma per palydovinį ryšį. Nušovėme du zuikius vienu šūviu: šio bandymo metu, praplėsime žinias apie mūsų planetos poledinį pasaulį, ir tuo pat metu pasiruošime ekspedicijai į pasaulius už Žemės ribų“, – teigia NASA astrobiologas Kevin Hand.
Tolimesniems astrobiologiniams tyrimams pasirinktas Jupiterio palydovas Europa. Šio, truputį už mėnulį mažesnio dangaus kūno povandeninės bangos sugeba išlaikyti sūrų vandenyną skystame pavidale, tačiau jį dengia gana storas ledo sluoksnis. Tiksliau, užšalusio Arkties ežero pėdos storio ledas yra tik maža plutelė palyginti su Europos 40 kilometrų storio ledyno danga.
NASA, kuri gali pasigirti išties galinga raketų paleidimo į kosmosą sistema (SLS) teigia: „Mes turime visas galimybes patekti į Jupiterį ir Europą pakankamai greitai. Kai planetos šeštasis „mėnulis“, esantis beveik už pusės milijardo mylių nuo Saulės, bus pasiektas, gyvybės paieškos prasidės tyrinėjant vandenynus“.
Kaip teigia šio projekto vadovas Robert Pappalardo, misiją planuojama pradėti maždaug 2020 metų viduryje. Tai didelio masto operacija. Jai vykdyti bus naudojami trijų tipų povandeniniai aparatai: „Slocum“, „Seaglider“ ir „Spray“ - kiekvienas jų yra pritaikytas judėti skirtingame gylyje. Į po ledu slypintį vandenyną patekti padės vadinamieji „kriobotai“, kurie šildytuvais išgręš lede tunelius.
Pirmieji šių aparatų bandymai vyko dar 2012 metais, taip pat Aliaskos ežere, bet nuo tada mokslininkai ne tik atnaujino dizainą, bet pridėjo keletą naujų funkcijų. Jie įdiegė nuotolinį įrenginio valdymą; pridėjo sistemą, leidžiančią robotui pačiam išsilaisvinti užstrigus minkšto ledo kišenėje bei įmontavo ištirpusio metano jutiklius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...