Quantcast

Dirbtinis intelektas mokykloje – daugiau chaoso ar džiaugsmo?

  • Teksto dydis:

Dirbtinis intelektas vis labiau skverbiasi į mokyklas ir edukacijos procesą. Ką dirbtinis intelektas reiškia mokyklose? 

Apie tai pakomentavo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė. 

– Ko daugiau įnešė dirbtinis intelektas, iššūkių, chaoso ar džiaugsmo? 

– Manau, vienareikšmiškai neišeina atsakyti, kadangi yra ir pliusų, ir minusų. Pavyzdžiui, jau, berods, du ar trys metai naudojamės „Eduten“ – dirbtinio intelekto, matematikos mokymosi platforma, kurią Vilniaus miesto savivaldybė nupirko iš suomių ir labai puikiai išvertė. Ką tai duoda? Tai priartina prie personalizuoto mokymo, kai dirbtinis intelektas seka ir atkreipia mokytojo dėmesį į konkretaus vaiko daromas klaidas, ir netgi siūlo užduočių paketą klaidų ištaisymui. Tai puikus produktas, tokių Lietuvoje galėtų būti daugiau ir daugiau. Iššūkis visiems ir tai, kad mes, mokytojai, dar nelabai mokame naudotis. Nežinome visų galimybių, galų gale net įvesti teisingai suformuluotą klausimą, kad gautum tinkamą arba maksimaliai teisingą atsakymą. Ir tai dar nėra aišku, kiek jis bus teisingas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Ar mokote mokyklose, kaip naudotis dirbtiniu intelektu? 

– Ne, dar taip negaliu pasakyti. Esame dar tik diskusijų ir atradimų pradžioje.  

– Ar yra buvę tokių situacijų, kad dirbtinis intelektas yra parašęs rašinėlį? 

– Taip. Kai esame progimnaziniame etape, mokytojai atpažįsta sklandų kalbėjimą ir gali identifikuoti nesąžiningą darbą. 

– Dirbtinis intelektas išsiskiria tuo, kad jis parašo viską labai sklandžiai, kas nebūdinga progimnazijos mokiniams? 

– Taip, bet vėlgi, priklauso, su kokia programa buvo naudotasi, nes jų kokybės lygmuo yra labai skirtingas. Taip pat galimos sisteminės klaidos, kurias mokytojai, bent jau mūsų, atpažįsta. 

Tai priartina prie personalizuoto mokymo, kai dirbtinis intelektas seka ir atkreipia mokytojo dėmesį į konkretaus vaiko daromas klaidas, ir netgi siūlo užduočių paketą klaidų ištaisymui.

– Kaip reaguoja tėvai? 

– Galiu pasakyti, mūsų mokykloje dar nepradėjome su tėvais šių diskusijų. Tikrai tikiu, kad jos artimiausiu metu įvyks. Turime kalbėti ne tik apie medijų raštingumą kartu su tėvais, kiek ten pavojų ir privalumų, tačiau ir apie dirbtinio intelekto moralinį aspektą. 

Turbūt kas vyksta namuose, tai yra tėvų žinioje galintys įvykti procesai, kurie gali atnešti labai didelės naudos, labai gilių pasvarstymų. 

– Ką norėtumėte pasakyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai? 

– Apie naujoves norėtume rekomendacijų, pagalbos, kaip tai gali padėti mokytojams tiek ruošiantis pamokoms, tiek ruošiantis specialiųjų poreikių vaikams tam tikras užduotis, nagrinėjant strategijas ir jas pasirenkant. Taip pat, kada ir nuo ko pradėti kalbėti su vaikais – irgi labai svarbi rekomendacija arba gairės būtų aptariant visa tai. Taip pat galbūt gali atsirasti ir dirbtinio intelekto produktų visai Lietuvai taip, kaip Vilniaus miesto savivaldybės „Eduten“, puiki programa. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nereikia išradinėt tai, kas senai išrasta

Nereikia išradinėt tai, kas senai išrasta portretas
Vaikus reikia mokyti. Moko mokytojai. Svarbiausia, kad jie būtų kvalifikuoti ir mylėtų savo darbą. Ne visos reformos mokinių naudai.

sunku sovietinio raugo švietimui

sunku sovietinio raugo švietimui portretas
nuo runkelių kultūros taip iškart pereiti prie dirbtinio intelekto
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių