Į aštuntą gyvenimo dešimtmetį įžengusi Aleksoto gyventoja Jadvyga Kurmilavičienė džiaugiasi, kad ją myli gėlės – juk net alijošius moters namuose pražysta. "Maža to, kai jau rengiuosi kokią nuskurdusią gėlę išmesti, ši ima ir suveši, sukrauna žiedus. Žodžiu, nenori iš mano namų išeiti", – įsitikinusi Jadvyga. Kartu ji prisipažino, kad augina labai reiklią, užsispyrusią gėlę, pražydusią tik po ketvirčio amžiaus.

"Prieš 25 metus mano dukra parsinešė iš mokyklos jai patikusios gėlės svogūnėlį, kurį paėmė iš baltai žydėjusios gėlės vazono. Svogūnėlis nors ir išleido vešlius lapus, tačiau užaugusi gėlė niekada nežydėjo. Tik šiemet, belaukiant Kalėdų, įvyko stebuklas – nežinoma gėlė išleido 40 cm aukščio žiedkotį ir pražydo baltų varpelių kekėmis. "Gal galėtumėte pasakyti, kaip vadinasi ši gėlė? Ir kaip ją reikia prižiūrėti, kad vėl pražystų?" – klausė Jadvyga.

Aleksotiškės klausimą su gėlės nuotrauka peradresavome Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Oranžerijos vedėjai dr. Juditai Varkulevičienei.

"Tai yra amarilinių šeimos augalas, vadinamas amazonine lelija, o lotyniškas gėlės pavadinimas yra Eucharis candida – grakštuolis, – aiškino J.Varkulevičienė. – Šis augalas mėgsta šiltus kambarius, žemiausia jam tinkanti temperatūra – 16–18 laipsnių šilumos. Kai augalas nužydės, jam reikės suteikti mėnesį ar pusantro poilsio. Tokiu metu šie augalai laistomi retai, o šiluma apie dvi savaites turi siekti apie 20–25 laipsnius, kad augalas sukrautų žiedus. Ši gėlė nežydi, esant žemai kambario temperatūrai. Augantį grakštuolį reikia gausiai laistyti ir tręšti. Laikantis šių reikalavimų, augalas gali žydėti net du kartus per metus."