- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant Velykoms, vienai iš lietuviams svarbiausių švenčių, kompozitorius Giedrius Kuprevičius surengs viešą paskaitą „Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas“. Balandžio 2 d., ketvirtadienį, 18 val. KTU Kultūros centre (Laisvės al. 13) vyksiantis susitikimas su akademine bendruomene ir visuomene – penktasis šešių paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ renginys. Jis bus transliuojamas tiesiogiai ktu.edu.
Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaro, profesoriaus emerito G. Kuprevičiaus įsitikinimu, paukščių pasaulis nėra vien tik ausiai malonus čiulbesys, kirminų rinkimas ir spalvingos plunksnos, pagyvinančios padangę. Paukščių elgesys, gyvensena ir giesmės yra svarbūs gamtos reiškiniai, kuriais reikia domėtis.
Kovo 27 d. žymiam Lietuvos kompozitoriui G. Kuprevičiui Auksinių scenos kryžių apdovanojimuose buvo įteikta 2014 metų Padėkos premija už muzikinės kūrybos teatrui visumą ir žanrinę įvairovę.
– Viešų paskaitų ciklui „Menas ir technologijos“ einant į pabaigą, ką esate numatęs klausytojams priešpaskutinėje paskaitoje „Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas"? – paklausėme G. Kuprevičiaus.
– Ruošdamasis paskaitai prisiminiau naktines lakštingalų giesmes mūsų sode ir pagalvojau, kad jose tikriausiai slypi daugybė mums nežinomų „žinučių“. Jei jos transliuojamos, vadinasi, yra ir klausytojai. Tad ir pagalvojau, kad reikėtų kiek daugiau šiais slėpiniais pasidomėti.
Tiesa, tai jau būta anksčiau – žinojau, kad paukščių giesmėmis giliai domėjosi prancūzų kompozitorius Olivieras Messiaenas (1908-1992). Apie jį ir jo ornitologinę kūrybą paskaitoje pasakosiu plačiau.
– Ar lietuviams paukščiai, jų elgesys, veisimas, migracija yra gerai pažįstami?
– Taip, ši tema lietuviams artima, ypač tiems, kurie dar neprarado ryšio su proamžiais, pagonybe ir kitais, dabar jau gal ir neaktualiais dalykais. Tačiau, esu įsitikinęs, kad turtinga baltų kultūros istorija dar ir dabar netiesiogiai valdo mūsų gerąsias jėgas ir idėjas. Trūkinėjantis ryšis su gamta žmogui pavojingesnis nei Europos Sąjungos problemos, kurios dažnai irgi yra tų nuplyšusių saitų pasekmė.
– Kuo jums asmeniškai yra įdomus paukščių pasaulis?
– Sunku ir pasakyti vienu sakiniu, nes paukštyno esatis mūsų danguje yra daugiau nei vien kirminų rinkimas ar malonus čiulbėjimas pavasarį. Kaltindami paukščius „gripo“ pavojais ar grūdams daromu nuostoliu, mes visiškai ignoruojame tūkstančius pozityvių dalykų, be kurių mūsų egzistavimui iškiltų rimti pavojai.
Paukščiai, beje, Leonardui da Vinčiui sužadino daugybę originalių idėjų technikos ir meno erdvėse. Ką jau bekalbėti apie visokius atradimus, kuriuos stebėdami paukščius ir jų gyvenseną padarė šimtai mokslininkų. Ir ne tik. Prisiminkime paukščius lesinusį Šventą Pranciškų, kuris įamžintas daugybėje puikių freskų ir paveikslų. Šiam apaštaliniam ornitologui net skirta opera, apie kurią taip pat pasakosiu paskaitoje.
– Ką Jums, kaip kompozitoriui ir dėstytojui, reiškia gamta?
– Gamta yra ne tik visų mūsų namai, bet ir viešbutis, kurį kai kada vertiname dar labiau, nes jo dėka esame kitur, kitokie ir kitaip viską priimantys. Gamta yra ir visų mūsų pradžia bei pabaiga, todėl jos stebėjimas yra ne tik orų prognozės, bet ir filosofija. Jos dabar mažiausiai belikę...
– Ar pats domitės ornitologija, o galbūt net ir turėjote minčių tapti gamtininku ar kvalifikuotu ornitologu?
– Ne, specialiai šia sritimi nesidomėjau, tačiau ruošiantis vieno kūrinio realizavimui teko daug domėtis ir gilintis į paukščių gyvenimą, giesmes. Labai padėjo naujos technologijos. Paskaitoje tuos ieškojimus, o gal ir atradimus pademonstruosiu.
– Kokie Velykų papročiai geriausiai atskleidžia šios šventės plotį ir gelmes?
― Žinoma, margučiai, kurie yra paukščio garbinimo simbolis ir tuo pačiu slaptas pripažinimas, kad kiaušinis yra svarbesnis už vištą. Tačiau turime padėkokime ir jai, kad tą margutį sudėjo. Velykos yra tik simbolis, tačiau toks stiprus ir reikalingas, kad joje esanti tiesa ar tikrovė nebetenka jokios reikšmės.
– Įvairių Velykų tradicijų turi ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Graikijoje šios dienos rytą pro namų langus mėtomi moliniai indai, Prancūzijoje ‒ be vištos ir kiaušinio, velykiniais simboliais laikomi ir varpai bei žuvis. Kuo išsiskiria Velykų šventimas Lietuvoje?
– Tuo, kad mes nekartojame prancūzų ar graikų, kaip ir jie – mūsų. Tame regiu viltį, kad mūsų Velykos yra itin stiprios būtent savo paukštingumu.
Atvirų paskaitų ciklas su G. Kuprevičiumi vyksta KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) 6 aukšto salėje ketvirtadieniais nuo 18 iki 19.30 val. Paskaitų tvarkaraštis:
2015 balandžio 2 d. – Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas;
2015 gegužės 7 d. – Ne tik muzikos instrumentų pjūvis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas5
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...