Apsauga nuo automobilių korozijos: ne išlaidos, o investicija


2009-10-14
Tomas Jarusevičius
Apsauga nuo automobilių korozijos: ne išlaidos, o investicija

Žiemos keliuose išbarstyta druska ir nuo temperatūros skirtumų susidaręs kondensatas – pagrindinės priežastys, kodėl rūdys užpuola automobilius. Kaip apsisaugoti?

Pagal kainą ir kokybę

Automobilio padangos – ne vienintelis atsakingo vairuotojo rūpestis, artėjant šaltajam metų laikotarpiui. Susidėvėjusį transporto priemonės apavą, prireikus bet kada galima pakeisti. Gerokai sudėtingiau puoselėti kėbulą. Be to, jis ir labiausiai matomas. Nuo to priklauso ir bendras automobilio estetinis vaizdas.

Kaune ir visoje šalyje veikia ne vienas automobilių servisas, besispecializuojantis apsaugoti automobilių kėbulus nuo korozijos. Vairuotojai gali pasirinkti ir pagal kainą, ir pagal darbų kokybę bei naudojamas medžiagas.

Šiemet automobilininkų eilės ties tokių dirbtuvių vartais gerokai sumenko. Vienos sostinės bendrovės direktorius, chemijos mokslų daktaras ir vienas knygos "Automobilių korozija" autorių Kęstutis Mikučionis patvirtino, kad ekonomikos sunkmetis privertė vairuotojus taupyti, nekreipiant dėmesio į rūdis: "Daugelis vis dar nesupranta, kad automobilio apsauga nuo korozijos – tai ne išlaidos, o investicija į automobilį, padedanti išsaugoti jį ilgesnį laiką. Kaip žinia, dažnas lietuvis roges ruošia beveik sningant, tad ir pas mus pastebimas įprastas sezoninis klientų suaktyvėjimas, tačiau nėra ko slėpti – lyginant su praėjusiais keleriais metais, jų kone perpus mažiau."

Pašnekovas pasakojo apie neseniai surengtą akciją, per kurią darbų kainos visą mėnesį buvo sumažintos beveik perpus. Tai mažiau nei savikaina. Tuo metu klientų srautas padidėjo, o grįžus prie senų kainų, ir vėl atslūgo. Tai byloja tik viena – automobilių šeimininkų norus riboja finansinis nepriteklius.

Perdėtas taupumas – žalingas

K.Mikučionis pastebėjo, kad, sutaupius dabar, vėliau už skardų pakeitimą, virinimą, dažymą ar kitus remonto darbus gali tekti atseikėti tris kartus daugiau: "Natūralu, kad vairuotojai supranta, jog be antikorozinės dangos galės važiuoti, o be degalų automobilis neriedės. Plona piniginė verčia juos rinktis. Svarbiau yra įsipilti kuro ar laiku pakeisti variklio alyvą, bet ne rūpintis papildoma apsauga nuo rūdžių. Juk tų uždarų ertmių automobilio dugne niekas nemato ir dėl to transporto priemonė nepradės važiuoti lėčiau."

Kovotojų su korozija paslaugų kainos priklauso nuo automobilio dydžio ir darbų sudėtingumo lygio. Kaina tiesiogiai susijusi su medžiagų sąnaudomis, tad suma gali skirtis ir du kartus. Pavyzdžiui, nedideliam automobiliui visas paslaugų kompleksas (suderintas ir patvirtintas automobilių gamintojų) atsieitų apie 700 litų, masyviam visureigiui tai gali kainuoti maždaug 1400 litų.

Pašnekovas pastebėjo, kad vis rečiau, bet dar pasitaiko atvejų, kai išgirdę paslaugų kainą vairuotojai atkerta: "Gal aš geriau nuvažiuosiu į garažą pas Joną ar Petrą, o gal ir pats flakonėlį nusipirksiu ir dugną išpurkšiu. Prieš kelis dešimtmečius visi taip darėme ir buvo gerai, tai tiks ir dabar."

Dabartinės technologijos gerokai pažengusios į priekį ir smarkiai nutolusios nuo anuometinių liaudies receptų, kai senųjų žigulių, volgų ar moskvičių dugnai buvo purškiami smala, tepami "amžinu" bitumo ir kaučiuko mišiniu "Bitukas" ar specialiame tirpale ištirpinta aviacine guma.

Gamintojų pripažinti metodai

Dabar antikorozinės dangos specialistai naudoja dvejopas medžiagas. Vienos jų skirtos uždaroms ertmėms, kur nėra mechaninio poveikio, – lonžeronams, durims, slenksčiams, statramsčiams, variklio ir bagažinės dangčių konstrukcijoms. Savo srities profesionalai vadovaujasi turimomis daugelio markių automobilių schemomis (technologinėmis kortelėmis), kuriose atitinkamai pagal modelį ir pagaminimo metus tiksliai nurodoma, kur gamintojas numatęs kiaurymes, pro kurias turėtų būti pripurškiama antikorozinių medžiagų. Dažnai jos būna užkimštos laikinais kamščiais. Kitu atveju kiaurymes tenka išgręžti irgi specialiai tam skirtose vietose.

Anot K.Mikučionio, dažnai vairuotojai lieka tiesiog apstulbę, kai pamato tiksliai pagal jų mašinos duomenis keturiuose puslapiuose išdėstytas preciziškas schemas net su menkiausiomis smulkmenomis, kur gręžti ar kaip atkimšti angas, kad būtų galima prieiti prie visų ertmių ir nepažeisti jose esančių elektronikos ar kitų detalių.

"Naudojama medžiaga yra skysta ir skvarbi, tad patenka net į menkiausius plyšelius ir padengia visą reikiamą paviršių. Pavyzdžiui, nuėmę durelių apdailą ir palietę metalinį paviršių, galite susitepti pirštus, jei ten bus kada nors tepta iš vidaus tokia antikorozine medžiaga – vaško ir alyvos mišiniu. Jis sudaro vadinamąjį žąsies efektą, tad visas susidaręs kondensatas ar pro plyšius patekęs vanduo nubėga pro drenažo angas ir nepasilieka ant metalo, taip nesukeldamas pavojaus dėl korozijos, – aiškino daug metų kovojant su korozija besispecializuojantis mokslininkas. – Beje, mūsų žiemos sąlygomis, kai santykinis oro drėgnumas yra didelis, būtent kondensatas ertmėse susidaro dažniausiai. Apskritai, kondensatas – tai antrasis priešas po druskų, kurių šaltuoju metų laikotarpiu gausu visuose keliuose."

Ta pati skysta medžiaga kaip savotiškas gruntas naudojama ir automobilių dugnui apdoroti pirmą kartą. Vėliau naudojamos kitos priemonės, kurios sukuria maždaug 500 mikronų storio elastingą plėvelę, atsparią temperatūros kaitai, druskoms ar kitiems kenksmingiems chemikalams ir mechaniniam poveikiui.

Nepaisant visų įmantrybių, bene svarbiausias ir daugelio meistrų nepelnytai užmirštas procesas – visų pirma aukšto slėgio aparatais švariai nuplauti automobilio dugną, o po to jį kruopščiai išdžiovinti. Priešingu atveju, atlikus darbus ant murzino paviršiaus, pinigai tiesiog būtų išmesti į balą.

Į dirbtuves iš salono

Antikorozinės medžiagos naudojamos ir surenkant automobilius gamyklose. Tačiau jų kiekis dažnai yra nepakankamas dėl elementarių priežasčių: surinkus naują automobilį, ant gamyklos konvejerio būna technologiškai neįmanoma visiškai padengti visas ertmes antikorozine medžiaga.

Pastaruoju metu pastebimos tendencijos, kai antikorozinėmis medžiagomis dengiami vis naujesni automobiliai. Neretai pasitaiko atvejų, kai į dirbtuves įrieda tik ką prekybos salonus palikusios naujos transporto priemonės, o pasitaiko ir tokių atvejų, kai patys pardavėjai pasirūpina prieš parduodant naujus automobilius padengti juos priemonėmis nuo rūdžių.

Būna ir tokių atvejų, kai vairuotojai su jų automobilius apėmusia korozija imasi kovoti pernelyg vėlai. Kartais pasitaiko ir kuriozų, kai šeimininkai nustemba, jog padengus jų mašinas antikorozinėmis priemonėmis rūdys vis tiek lieka paviršiuje: "Labai svarbu, kad žmonės suprastų, kad papildomas antikorozinis padengimas jokiais būdais nepašalina jau esančios korozijos. Mes nešaliname defektų – netvarkome nutrupėjusių durelių ar bagažinės dangčių kampų, nelopome kiaurai prarūdijusių skylių ir nešveičiame iš po dažų lendančių rūdžių. Kartais tokiems automobiliams net garantijos suteikti neįmanoma. Rūdys niekur nedingsta, pasilieka kur ir buvusios, bet jos užkonservuojamos, o korozija, kaip jau įrodyta moksliškai, plinta bemaž šimtą kartų lėčiau."

Pašnekovas palygino koroziją su nelemta žmonių liga – vėžiu, kuris prasideda iš vidaus, nematomas ir nejaučiamas, o dažnai diagnozuojamas jau vėlyvoje stadijoje, pajutus ryškesnius simptomus, negalavimus ir ligai išplitus po visą kūną. Į automobilio paviršių išlendančios rūdys galėtų prilygti 3–4 vėžio stadijai, tai paprastai reiškia itin liūdnas prognozes.

Labiausiai nuo korozijos kenčiančios detalės – ratų arkos ir slenksčiai, tad vairuotojai, išmetantys nutriušusius posparnius virš ratų ir nepasirūpinantys naujais, daro gana didelę klaidą.

Vienos injekcijos neužteks

K.Mikučionis išvardijo, kad reiklesni priemonėms nuo rūdžių yra amerikoniškieji "Ford", japonų gamybos "Mazda" ir korėjietiški "Hyundai", taip pat dažnais klientais vis dar tampa "Opel" automobiliai. Pašnekovas remiasi Švedijos korozijos instituto specialistų patirtimi ir naujausiomis išvadomis.

Tačiau mokslininkas čia pat pridūrė, kad nėra nė vieno automobilio, kuris visai nerūdytų. Daugiau ar mažiau, bet korozija vis dėlto veikia visus: "Čia negelbsti net ir savotiška panacėja jau tapęs cinkuotas kėbulas. Visų pirma, tai gamintojams yra brangu, antra, cinko sluoksnis yra itin plonas – vos 3–6 mikronai, nes Kitaip išaugtų ir automobilio svoris, ir trečia – pripažinkime, kad nė vienas gamintojas nesuinteresuotas sukurti amžiną automobilį, nes kitu atveju vėliau niekam nebereikėtų naujų transporto priemonių. Taigi papildoma antikorozinė danga bet kuriam automobiliui suteikia daugiau "sveikatos" ir galimybę ilgiau išlaikyti savo pirmykštį vaizdą."

Paprastai apynaujams automobiliams papildoma antikorozinė apsauga rekomenduojama vos tik pasibaigus gamyklos garantijai. Čia derėtų pabrėžti, kad kalbama apie realią 3–4 metų trukmės garantiją, o ne dešimtmečius ir panašiai, tai yra visiškai nerealu.

Jei automobilis antikorozine danga padengtas dar visiškai naujas, kitą kartą parodyti jį antikorozinių medžiagų specialistams reikėtų po dvejų metų. Tai nereiškia, kad visas procedūras teks atlikti iš naujo. Veikiausiai pakaks tik nuodugnios apžiūros ir papildomai sutepti tam tikrose vietose.

Senesnių transporto priemonių vairuotojams K.Mikučionis rekomenduoja nevengti bent profilaktiškai nuvykti pas specialistus kasmet: "Suprantama, kad daugelis galbūt mėgina daug ką atlikti savo jėgomis, tačiau kai suskausta dantį, juk nepradedame patys gydytis, o kreipiamės pas odontologus, tad ši taisyklė turi galioti ir rūpinantis automobiliu."


Patarimai vairuotojams

Švariai nuplaukite automobilio išorę ir dugną, palaikykite jame bendrą tvarką iš švarą.

Naudokite purvasaugius ir tvarkingus posparnius.

Žiemą pasirūpinkite guminiais salono kilimėliais su užverstais kraštais.

Venkite staigios temperatūrų kaitos, nes šiltame garaže labiau nei vėsioje patalpoje ar lauko aikštelėje automobilį veikia korozija.

Esant galimybei, palikite langus šiek tiek pravirus, kad nesusidarytų kondensatas.

Kėbulo išorės dažų įtrūkimus, įbrėžimus ir kitus pažeidimus padenkite specialiomis priemonėmis – dažais arba smulkius defektus maskuojančiąja ir užpildančiąja poliravimo priemone.

Automobilio šonus ir kitas kėbulo detales žiemai pravartu padengti skaidria plėvele, apsaugančia nuo neigiamo druskų poveikio, o dugną profesionaliai padengti antikorozinėmis medžiagomis.

Plaunant automobilį prieš žiemą, pasirūpinkite kėbulo išorę padengti vašku, o ir vėliau venkite važinėtis automobiliu su druskų išbalintais šonais – nepatingėkite juos nuplauti.

Kruopščiai neprižiūrėdami savo automobilio rizikuojate, kad jis surūdys dukart greičiau, nei puoselėjamas tokio paties modelio jo brolis.