Iš dviejų tūkstantmečių praeities mus pasiekiantys vaizdiniai ir rašytiniai šaltiniai piešia senovės graikų miestą-polį kaip idealią valstybę, kurioje tikrai gera, saugu ir patikima gyventi. Vis dėlto neatmestina galimybė, kad toks buvusių laikų idealizavimas yra nulemtas ir žmonijos beveik prigimtinio polinkio romantizuoti praeitį – tai, kas buvo, beveik visada yra geriau, nei tai, kas yra dabar: žmonės su malonumu prisimena ir savo asmeninę, ir valstybės ar pasaulio jaunystę. Ir net jei tiesiogiai prisiminti negali, anksčiau vis tiek jiems buvo geriau.