Elektronine bankininkyste besinaudojantiems žmonėms vertėtų žinoti – sukčiai atakuoja trumposiomis žinutėmis su nauja formuluote. Jie teigia, kad baigiasi internetinės bankininkystės sutartis, todėl ją būtina atnaujinti.
Bankas „Swedbank“ blogina šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes – manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc., o kitąmet augs 1,8 proc.
Lietuvoje daugėja žmonių, kalėdinėms dovanoms planuojančių išleisti nedaug pinigų, o tai rodo, kad jie jaučia sunkmetį, rodo „Swedbank“ Finansų instituto tyrimas. Pasak banko analitikų, kuklesnes išlaidas dovanoms lemia didėjančios kainos.
„Swedbank“ nekeičia rugpjūtį skelbtų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozių ir mano, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2 proc., o kitąmet augimo nesitikima.
Šalies komerciniai bankai pašiurpę – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad bankas "Swedbank" privalo atlyginti dėl jo kaltės vos nesužlugdyto klaipėdiečių verslo patirtus nuostolius. Tai pirmoji šalyje tokia byla, kurioje bankas pripažintas kaltu dėl nuostolių. Po šio sprendimo finansininkai ne juokais sunerimo – bankų nebaudžiamumo praktika baigėsi?
Bankų taikomi limitai finansinėms operacijoms nestebina. Tikinama, kad tai svarbu dėl pinigų saugumo. Tačiau kai kuriais atvejais tai tampa kliūtimi kliento veiklai ir primena bankų savivaliavimą.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje.
Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ nustatytų sukčiavimo atvejų skaičius rodo, kad sukčiai apsukų nemažina – dėl patirtų jų atakų į banką kreipėsi beveik 500 šalies gyventojų. Per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius bankas sugebėjo išsaugoti arba iš sukčių grąžinti beveik 350 tūkst. eurų savo klientų lėšų.