Žvejybos uosto rajone, arčiau Sulupės gatvės 11-ojo namo gyvenantys klaipėdiečiai nebeapsikenčia kaimynystės. Socialiniuose tinkluose liejasi pyktis ne tik dėl viename šio namo bute gyvenančių žmonių, bet ir pareigūnų.
Kaimynų nesantaika ir konfliktai tarp daugiabučių namų gyventojų – toks pat senas siužetas, kaip ir tokių blogos garso izoliacijos namų statybos istorija. Klaipėdoje į dviejų tame pačiame daugiabutyje gyvenančių moterų susirėmimą teko įsikišti policijai.
Vis daugiau gyventojų atranda ir įvertina technologinę naujovę, gydančią šlapimo nelaikymą. Sunkiai tikėtina atrodo tai, kad šios varginančios problemos galima atsikratyti pasinaudojus visiškai neinvaziniu įrenginiu, kai atliekant procedūras net nereikia nusirengti.
Šiais laikais žmonės tualeto reikalais nesižavi ir apie tai nekalba, tačiau Antikinės Romos gyventojai į tai žiūrėjo kitaip. Tualetai buvo atvira susitikimų ir bendravimo vieta, o ir atliekas buvo galima kam nors panaudoti – šlapimas buvo pakankamai naudingas atsinaujinantis resursas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centre sausio 8 d. dviem pacientams po prostatos operacijų dėl karcinomos atsiradus šlapimo nelaikymui buvo implantuoti patobulinti dirbtiniai šlaplės sfinkteriai.
Geros žinios sulaukė pacientai, ištikti vienos nemaloniausių galimų komplikacijų − šlapimo nelaikymo − po operacijos dėl prostatos vėžio. Nuo šiol tokiems pacientams Kauno klinikų urologai gali pasiūlyti auksiniu standartu vadinamą dirbtinį sfinkterį.
Dažnas noras šlapintis, skausmas pilvo apačioje ar nugaroje, drumstas ar net rusvas šlapimas – itin nemalonūs simptomai, kurie galimai praneša apie šlapimo takų infekciją.
Vyrai po prostatos vėžio šalinimo operacijų, susirgę šlapimo ar lytinių organų sistemos vėžiu greitai susiduria su viena iš nemaloniausių pasekmių – šlapimo nelaikymu. Onkologinės ligos diagnozė sukelia daug niūrių minčių, o prisidėjęs šlapimo nelaikymas dar smarkiau paveikia žmogaus psichinę sveikatą.