Ekonominė emigracija iš Lietuvos prasidėjo nuo laikinų darbų užsienyje. Trumpalaikiai projektai statybose Skandinavijoje, Vakarų Europos žemės ūkyje ar pietinių valstybių turizmo sektoriuje, – terminuotas, intensyvus darbas atvykėliams iš Rytų Europos buvo patrauklesnis nei vietos gyventojams. Analogiška tendencija pastebima ir Lietuvoje.

Artėjant vasarai įsibėgėjo sezoninių darbuotojų paieškos. Kremtantiems mokslus vasara tampa metu, kai atsiranda daugiau laisvo laiko, todėl jie atostogas nusprendžia derinti su sezoniniu darbu – tokiu būdu galima ne tik pailsėti, bet ir užsidirbti. Šia galimybe pasinaudoja ir nuolatinio darbo neturintys ar jo ieškantys asmenys. Kaip įprasta, trokštamiausi vasaros darbai – paslaugų sektoriuje.

Balandį darbo paklausa keitėsi - augo darbo pasiūlymų apgyvendinimo ir maitinimo, o mažėjo miškininkystės ir medienos ruošos sektoriuje. Sezoninių darbų padaugėjo administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse ir prekyboje. Darbdaviai ruošiasi vasaros sezonui - laikiniems darbams ieškojo daugiau padavėjų ir barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų, virėjų ir pardavėjų. Darbo jėgos paklausa per mėnesį šiek tiek šoktelėjo - darbdaviai įregistravo 30,1 tūkst. laisvų darbo vietų.