Nemaža dalis Klaipėdos seniūnaitijų neturi seniūnaičio. Todėl jau šį mėnesį bus skelbiami rinkimai, o išrinkti asmenys dirbs šį darbą tik iki kitų metų pabaigos.
Seniūnaičiai – svarbi savivaldos grandis, besidarbuojanti, beje, be jokio atlygio. Apžvelgus net ir vienos seniūnijos kelias seniūnaitijas akivaizdu, kad veiklos spektras – itin įvairus, o rezultatai priklauso ne vien nuo finansinių galimybių.
Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje rinkosi naują trejų metų kadenciją pradedantys Kauno rajono savivaldybės seniūnijų seniūnaičiai. Čia Savivaldybės vadovai jiems įteikė pažymėjimus ir kepuraites, leisiančias naujai išrinktiems aktyvistams išsiskirti bendruomenėje.
Klaipėdos seniūnaičių sueigoje kilo aršūs ginčai dėl jų veiklai skiriamų eurų. Dalis seniūnaičių pasisakė prieš lėšų didinimą, esą pakanka ir to, kas skiriama, kiti tvirtino, jog veiklai pinigų trūksta. Nuspręsta kreiptis į miesto politikus, kad šie pritartų seniūnaičių veiklai skiriamų lėšų padvigubinimui.
Daugiau kaip pusšimtis seniūnaičių Kaune, dirbančių savanoriškais pagrindais, pirmieji šalyje sulaukė lengvatų. Kaunas bendruomenių atstovams suteiks galimybę viešuoju transporto naudotis nemokamai. Sprendimas patvirtintas antradienį vykusiame tarybos posėdyje. Naudotis išskirtine galimybe 58 kauniečiai galės nuo gruodžio mėnesio.
Vilnius, kaip ir visa Lietuva, šiemet rinko Europos parlamentarus, miesto tarybą, prezidentą. Čia rengiami dar ir ketvirti rinkimai – seniūnaičių. Anot savivaldybės, tai – "tikri bendruomenės ambasadoriai". Deja, jie jokių juridinių galių neturi.
Dešimtyje iš 25 Kauno rajono savivaldybės seniūnijų rengiami pakartotiniai seniūnaičių rinkimai. Lapkričio 25-28 dienomis jie vyks trisdešimt septyniose seniūnaitijose.
Tarp naujai išrinktų miesto seniūnaičių yra trys politikai, buvę praėjusios kadencijos Klaipėdos tarybos nariai, – Lilija Petraitienė, Saulius Liekis ir Tomas Meškinis. Šiuo metu išrinkta jau 20 seniūnaičių – mažiau nei pusė, nes iš viso mieste yra 55 seniūnaitijos.