Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sako, kad jo šalis yra tvirtai įsipareigojusi remti savo NATO sąjungininkes, įskaitant Lietuvą ir Baltijos valstybes.
Lietuvai ketinant iki 2030-iųjų įkurti diviziją, imamasi žingsnių dėl tankų įsigijimo – šie planai bus pristatomi institucijoms, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
NATO narėms susitarus dėl naujų gynybos planų, Rusijai siunčiama žinia, jog Baltijos šalys būtų tučtuojau ginamos agresijos atveju, sako kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vyks į Rygą, kur lankysis Dainų šventėje, susitiks su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkais bei naujuoju šalies prezidentu.
Lietuvos valstybės sieną jau kurį laiką saugoma sustiprintų režimu, o atsižvelgiant į pastaruosius įvykius Rusijoje, dar daugiau papildomų apsaugos priemonių imtis kol kas neketinama.
Sankt Peterburge penktadienį, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dalyvaujant pasauliniame ekonomikos forume, buvo blokuojamas mobilusis internetas ir imtasi kitų precedento neturinčių saugumo priemonių.
Ruošiantis Vilniuje liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pranešė įgyvendinanti specialų veiksmų planą, kuris padidins saugumą ir atsparumą galimoms provokacijoms.
Baltijos šalių vienybė turi aiškias ribas: kai tik kalba pasisuka apie daug pinigų, vienybė baigiasi. Latvija ir Estija jau ne kartą skelbia apie bendrai perkamą ginkluotę, tačiau Lietuva lieka nuošalyje. Perkant kartu, būtų galima sutaupyti, bet svarbiausią karinę techniką – šarvuočius, oro gynybos sistemas – Vilnius perka ir kitokias nei Baltijos kaimynės, praneša LNK.