Visuomenėje netyla audringos diskusijos apie poetą Kostą Kubilinską. Be kita ko, nesutariama, ar partizanus išdavusio asmens kūrybą turėtų skaityti ir šiuolaikiniai pradinukai.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namuose-muziejuje Palemone lankytojai poetės darbo kambaryje ant ąžuolinio stalo greta jos rankraščių, mašinraščių, moksleivių sąsiuvinių gali išvysti atverstą žymaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų knygą. Tai – ne atsitiktinumas.
Poetė Salomėja Nėris buvo nedidelio ūgio, veidas apvalus, visada išbalęs, didelės žalios akys, plaukai tamsūs, ilgi, supinti į kasas, kartais nugaroje susukti. Daugelio buvo laikoma gražios išvaizdos mergina. Akyse švytėjo jautri, įspūdinga prigimtis, atkakli valia, ryžtas ir svajonės.
Klaipėdietis visuomenininkas Michailas Denisenka kreipėsi į miesto savivaldybę, siūlydamas naikinti sovietmečio ženklus uostamiestyje – atminimo lentą, skirtą rašytojui ir sovietų veikėjui Antanui Venclovai, proletariniu poetu įvardytam Juliui Janoniui, taip pat paragino pakeisti poetės Salomėjos Nėries gatvės pavadinimą ir pašalinti stilizuotą simbolį ant Herkaus Manto gatvės namo fasado.
Nauja rašytojos Aldonos Ruseckaitės knyga – romanas apie Salomėją Nėrį "Padai pilni vinių" – ne vieną privers susimąstyti, pakeisti poziciją vertinant žymiosios poetės gyvenimą ir kūrybą.
Kaunas pirmasis Lietuvoje pradėjo versti sovietmetį menančius paminklus, tačiau centrą iki šiol "puošia" Petro Cvirkos, parvežusio į Lietuvą , "Stalino saulę", biustas. Ar taip bus ilgai?
Vilniaus savivaldybės politikai svarsto, ar sostinėje atsisakyti įvairių objektų pavadinimų, siejamų su sovietų valdžiai talkinusiais rašytojais, visuomenininkais ir politiniais veikėjais Petru Cvirka, Salomėja Nėrimi, Antanu Venclova ir Liudu Gira.
Jei Salomėja Nėris kurtų šiandien, būtų tinklaraštininkė, instagramo ir asmenukių gerbėja, tikėtina, neišsitektų tekstinėje eilėraščio formoje ir kurtų vaizdo performansus. Tokia Salomėjos Nėries versija jau visai netrukus bus instaliuojama interaktyviame spektaklyje-ekskursijoje „Salomėjos genomas“. Apie Salomėją (Nėrį), kaip diegiamą dirbtinio intelekto programą ir šiuolaikinio teatro projektą, pasitelkiantį DNR ir robotikos specialistus, kalbamės su spektaklio režisiere Saule Norkute.
Lietuviškos muzikos gerbėjams gerai pažįstama dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu nuo šiol prie nuveiktų darbų sąrašo gali pridėti dar vieną naują patirtį. Kerinčio balso savininkė nusifilmavo didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ tęsinyje „Laisvės kaina. Partizanai“. Rudenį LRT ekranus pasieksiančiame dvylikos dalių filme atlikėja įkūnijo prieštaringai vertinamą rašytoją Salomėją Nėrį.