„Svarbiausias dalykas, kurį turiu pasakyti visoms fantastiškoms Lietuvos moterims, esančioms penkiasdešimt plius, jeigu jums kas nors sako, kad jūsų jaunystė praėjo, tai netikėkite ir sakykite kaip Dalia Ibelhauptaitė: „F*ck off!“. Nes iš tiesų tokių metų jūs jau esate savyje prikaupusios didžiausią patirtį, pasitikėjimo, jėgos, meilės aplinkai ir kitiems ir jūs turite visa tai investuoti į žmones, o ne užsidaryti...“ – rėš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Nors šalyje prasidėjęs karantinas sugriovė Vilniaus mažojo teatro planus ir sutrukdė gražiai užbaigti sezoną, režisierė Gabrielė Tuminaitė sako, kad dabar pats metas apmąstyti, kam apskritai reikalingas teatras. Priverstina pauzė – proga „perkrauti“ savo profesinį pasaulį ir pasiruošti būsimiems darbams, kurių teatras laukia su nekantrumu. Juk planuose – tarptautinis projektas su Šanchajaus šiuolaikinio šokio primadona Jin Xing, slovėnų režisieriumi Tomi Janežičium, taip pat Floriano Zellerio pjesės „Sūnus“ ir Alexi Kaye Campbello pjesės „Apologija“ skaitymai.