Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad svarstymai stiprinti krašto apsaugos finansavimą didinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą yra nepriimtini, kadangi tai kels naštą patiems gyventojams.
Kylančios kainos restoranuose ir kavinėse, masiniai bankrotai ir augantis šešėlis – tokia, pasak maitinimo sektoriaus atstovų, ateitis laukia panaikinus lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Apie tai LNK žurnalistai pasikalbėjo su „Amber food“ savininku ir vadovu Gediminu Balniu.
Nuo sausio maitinimo verslui nebetaikant lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM), padidinus alkoholio akcizus ir minimalią algą, dalis kavinių, restoranų ir kitų maitinimo įmonių ketina didinti kainas, kiti ieško būdų, kaip dar sumažinti išlaidas ir išgyventi. Vis dėlto kai kurie verslo atstovai ketina kurį laiką pažiūrėti, kaip seksis, ir neatmeta uždarymo galimybės.
Nuo naujųjų metų nustoja galioti lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti teikiamam maistui.
Finansų ministrė teigia nesutinkanti su Lietuvos banko (LB) išvada dėl Vyriausybės siūlymo didinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Gintarė Skaistė mano, kad kartelės kėlimas į biudžetą iš PVM leis surinkti daugiau pajamų.
Kovojant su skurdu Lietuvoje reikia iš naujo apsvarstyti laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas maisto produktams, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Išaugus infliacijai ir kainoms, siūloma iki 65 tūkst. eurų pakelti kartelę, kurią pasiekę smulkieji verslininkai ir mažos įmonės turėtų registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) sausį siekė 1,433 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir per metus – palyginti su 2022-ųjų sausiu – padidėjo 2,1 procento.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) gruodį siekė 1,706 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 6,2 procento.
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį siekia 9,5 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,3 proc. daugiau nei lapkritį ir 42 proc. daugiau nei pernai gruodį, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.