.png)
2018-10-05 11:23:00
Rašytojas Kęstutis Šapoka, gimęs ir užaugęs Vilniuje, publikai labiau pažįstamas kaip menotyrininkas, kuratorius, tapytojas. Tačiau šiuokart susitikimo su juo pretekstas – ne spalvų, bet žodžių paveikslai.
pušis
2018-03-19 10:21:00
Poetas, vertėjas ir literatūros kritikas Marius Burokas LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato Andriaus Kleivos knygą „Kaip veikia Japonija?“ ir Kęstučio Šapokos „Pušis, kuri juokėsi“.
2017-12-12 15:00:00
Dubravos dvyniai – tai apatinėje kamienų dalyje suaugę ąžuolas su pušimi. 1971 m. šis medžių junginys paskelbtas Valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Šį gamtos stebuklą vertino ir rašytojai, ir mokslininkai, ir įžymūs miškininkai. Mokslininkai duoda ąžuolui 200 metų, o pušiai – 100. Vikipedijos nuomone, abu medžiai yra bendraamžiai – maždaug 150 metų. Tačiau ir vieni, ir kiti dvynių vertintojai, nustatydami jų amžių, nekreipė dėmesio į šių medžių tarpusavio santykių ypatybes.
2016-09-09 18:00:00
Kai kurie klaipėdiečiai baiminasi, kad Herkaus Manto gatvėje pasvirusi pušis sustiprėjus vėjui nulūš arba išvirs ir sužeis greta esančioje autobusų stotelėje lūkuriuojančius žmones. Specialistų teigimu, pasviręs medis kol kas nėra pavojingas, tačiau jis stebimas ir ateityje, veikiausiai, bus nupjautas.
2016-03-17 13:30:00
Internete plintantis vaizdelis, kuriame užfiksuotas keistas augalas, sukėlė gamtos brangintojų nuostabą. Medis, kurio kamienas primena beržą, turi pušies vainiką, o ant šakų matyti spygliai ir kankorėžiai.
Pažėrė versijų
Net specialistai negali apsispręsti – beržas tai ar pušis, o gal koks nors hibridas. Socialinio tinklalapio "Facebook" vartotojai pabėrė savo versijų – beržas, kėnis, kedras, maumedis, kiparisas.
Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis mano, kad tai galėtų būti pocūgė.
"Dabar yra visokių hibridų. Tačiau norint tiksliai nustat
2015-09-19 16:15:00
Kad išsaugotų atvirą kopų kraštovaizdį, Kuršių nerijos nacionalinis parkas kasmet šalina sumedėjusią augmeniją, daugiausia – paprastąsias pušis. Antrus metus šie darbai vykdomi pasitelkus savanorius.
Apie 70 proc. Kuršių nerijos sudaro miškai. Daugiausia kalnapušių, kuriomis XIX-ojo amžiaus pradžioje apsodintos kopos, siekiant sustabdyti jų slinkimą. Kalnapušėms sparčiai plintant, susirūpinta, kad Nerijoje nebeliks atviro kraštovaizdžio todėl kasmet šalinamos jaunos pušelės, daugiausia – paprastosios.
„Iš viso [kalninių pušų] tikrai nenorime išstumt
2015-05-08 10:53:00
Pasigedęs savo žemės sklype pušelių Jakuose gyvenantis senolis pasiskundė policijai ir nurodė patyręs net 75 tūkst. eurų nuostolį.
2014-10-08 16:10:00
Kas vaikštinėjo po Dubravos miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 79-ąjį miško kvartalą, tikrai turėjo pastebėti neįprastą medžių simbiozę – pušį ir ąžuolą suaugusius taip, tarsi jie būtų iš vieno kelmo.
2013-05-10 20:25:18
Šiaulių miškų urėdijoje pasodinta sėklinių pušų plantacija. Geriausių – Žemaičių aukštumos – pušų sodinukai sėklas subrandins tik po dešimties metų, o iš jų miškai išaugs tik po šimtmečio.
Šiek tiek daugiau nei dviejų hektarų sėklinių pušų plantacija pasodinta Kurtuvėnų urėdijos miškuose. Per tris šimtus pušaičių atrinko mokslininkai genetikai ir jas klonavo. Kad vienos šeimos pušys nesusikryžmintų tarpusavyje, jos pasodintos 30 metrų atstumu. Tokių šeimų plantacijoje – apie tris dešimtis.
„Už galbūt 15–20 metų iš šios plantacijos
2012-01-09 04:54:56
Dėl amžinai žaliuojančių spyglių ir negendančių sakų Kinijoje ir Japonijoje pušis laikoma nemirtingumo, dvi pušys – meilės ir ištikimybės simboliu, o Lietuvoje šiam medžiui buvo paskirta pirma vieta medžių horoskope. Mat lietuviai sakydavo, kad pušis pradeda metus, nors šis pasakymas jau pamirštas.
Gyva pušis dosni: pušynuose geriausi uogienojai, geriausi grybai dera. Kaip rašė garsioji Lietuvos žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė, pušis naudota statybose, kurui, įvairiems padargams, jos lanksčios šaknys – įvairiems krepšiams bei rakandams pinti. Kartu ji buvo
- Puslapis 1
- ››
