Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą praėjo kone pusantrų metų, bet „Depo“ vis dar vyksta baltarusiškų prekių išpardavimai ir tai pateikiama kaip tam tikras rinkodaros patrauklumas.
Eksportuotų prekių kainos gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 0,8 proc., importuotų prekių kainos – 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Prekybos tinklų atstovai sako, kad įvairūs tiekėjai jiems vis dar bando įsiūlyti po kitų šalių kilme paslėptas rusiškas prekes, be to, jos vis dar parduodamos šešėlinėje rinkoje ar šalies turgavietėse.
Kai kuriems parlamentarams siekiant, kad didieji prekybos tinklai žymėtų bendrovių, nenutraukiančių eksporto į Rusiją, gaminius, prekybininkai teigia nežinantys, iš kur gauti tokią informaciją.
Siekiant užkirsti kelią į Rusiją ir Baltarusiją per kitas valstybes gabenti kai kurias prekes, daugiausia elektroniką, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys Vyriausybei per Lietuvą ir iš jos laikinai – vienerius metus – uždrausti sausuma vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali būti naudojamos karui prieš Ukrainą.
Baltarusija ryžosi vadinamajam „pilkajam“ importui – jos vyriausybė nutarė sudaryti sąrašą prekių, kurias būtų leidžiama importuoti iš „nedraugiškų“ šalių be intelektinės nuosavybės savininko sutikimo, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Per Lietuvą ir kitas Baltijos šalis Rusija sėkmingai apsirūpina karinei pramonei būtinomis dalimis. Sankcijų apėjimo mastas toks didelis, kad šalis agresorė sugeba gauti beveik pusę oficialiai uždraustų prekių, pasakojama LNK reportaže.
„XV a. antrosios pusės Kaunas jau buvo sparčiai besivystantis miestas, traukęs užsienio pirklius“, – sakė istorikė dr. Laima Bucevičiūtė. Ji – viena iš knygos „Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“ autorių.
Lietuvos eksportuotų prekių kainos per metus – kovą, palyginti su pernai kovu, padidėjo 2,2 proc., importuotų prekių – sumažėjo 2 proc., o per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu, jos mažėjo atitinkamai 0,7 proc. ir 3,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.