Paminklo žydų gelbėtojams Vilniuje architektūrinės idėjos konkursas bus skelbiamas iš naujo, komisijai neišrinkus pirmosios vietos laimėtojo, pranešė Vilniaus savivaldybė.
Šią išskirtinę dėl karantino sausio 1-ąją uostamiesčio šviesuoliai nepamiršo tradicijos ir pagerbė Lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio atminimą. Pirmąją metų dieną minimas jo gimtadienis.
2020-aisiais, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, paskelbusi atvirą tarptautinį konkursą sukurti paminklinį objektą Lietuvos žydų gelbėtojams nacių okupacijos metais, Vilniaus miesto savivaldybė sulaukė 14-os achitektūrinių-skulptūrinių idėjų.
Lapkričio 23-iąją, pirmadienį, atokiame Žemaitijos kaime klaipėdiečiai inžinierius Egidijus Kazlauskis ir gydytojas Robertas Patamsis ruošėsi surengti iškilmes. Ketūnų kapinaitėse ketinta pašventinti šių dviejų vyrų pastatytą paminklą prieš 76 metus žuvusiam vaikinui iš Aukštaitijos. Karantinas pakoregavo planą, bet jo nesužlugdė.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis neigia siekęs paveikti tuometinius Liberalų sąjūdžio politikus, kad paminklas Jonui Basanavičiui būtų pastatytas sostinės Konstantino Sirvydo skvere, o ne prie Filharmonijos, kur yra dabar.
Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė sako besidžiaugianti, kad Lietuva, pastatydama paminklą jos tėčiui, įvertino jo auką ir tuo pačiu pagerbė visus laisvės kovotojus.
Vilniaus Antakalnio kapinėse antradienį, minint antrąsias partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metines, visuomenei pristatytas jam skirtas paminklas.