Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriaus kiemelyje trečiadienio vakarą pristatoma kaunietės menininkės Raimos Zander (Raimonda Canderienė) nauja knyga „Bohema neis į dangų“.
Ekonomistė, viena iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto steigėjų Elena Leontjeva prie visų savo titulų šiandien gali prisidurti ir dar vieną – rašytoja. Savo šlovės viršūnėje dingusi iš viešo gyvenimo, ji darė tai, ką ir žadėjo pasitraukdama, – rašė knygą.
Rašyti ji pradėjo iš nuobodulio. Šiandien rašymas anglų kalbos dėstytojai, vertėjai Irenai Buivydaitei-Kupčinskienei yra didžiausias pomėgis. Darbu ji niekaip to nepavadintų, o jos skaitytojai, matyt, tą nuoširdumą jaučia. Prie lietuviškų melodramų karaliene vadinamos Irenos knygų bibliotekose rikiuojasi didžiausios eilės.
„Man teko rinktis – arba bomžynas, arba vienuolynas“, – tokia frazė nuskamba buvusio aktoriaus, dabar vienuolio Kęstučio Marčiulyno-Bo Haeng Sunimo neseniai išleistos knygos „Nabi, arba gyvenimo teatras“ epiloge. Knyga dosniai kloja jo mintis, prisiminimus, išgyvenimus ir tik skaitytojas gali nuspręsti, ką kiekvienas iš jų kalbės į jo paties širdį.
2018-ųjų metų vasarą Lietuvos skaitytojai turėjo galimybę susipažinti su unikaliu norvegų rašytojo Roy Jacobsen „lėtosios“ literatūros pavyzdžiu – romanu „Neregimieji“. 2019-aisiais autorius lankėsi Vilniaus knygų mugėje ir pristatė antrąją trilogijos dalį „Balta jūra“. Šį pavasarį, po beveik dviejų metų pertraukos, R. Jacobsen kūrybos gerbėjai gali pratęsti pažintį su Bariojos salos šeimos likimais romane „Rigelio akys“. Romaną iš norvegų kalbos vertė Nora Strikauskaitė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
„Visą gyvenimą man neduoda ramybės profesoriaus Tado Ivanausko priesakai, galvoju, kaip vaikus, o ir suaugusiuosius patraukti prie gamtos. Todėl ir rašau knygas, stengiuosi, kad jos būtų nuoširdžios. Tik taip tavimi patikės, autorių atpasakotojų niekam nereikia“, – sako ornitologas, daugybę metų paukščius tyrinėjęs ir neseniai naują knygą vaikams apie paukščius parašęs Selemonas Paltanavičius.
„Manau, ši knyga yra vienas svarbiausių veikalų, leisiančių geriau suprasti Holokaustą“, – taip apie lietuvių kalba ką tik pasirodžiusią britų istoriko ir žurnalisto Laurence’o Reeso knygą „Aušvicas. Naciai ir „Galutinis sprendimas“ sako buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Władysławas Bartoszewskis, pats kalėjęs didžiausioje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje.
„Iki pandemijos mano pasaulis buvo Lietuva, šeima, kelionės ir knygos. Tik kūnas leido laiką Hamburge. Kai prasidėjo pirmasis karantinas ir įsigaliojo ribojimai tarp Vokietijos žemių, supratau, kad esu priversta Hamburgą atrasti sau iš naujo ir jį pamilti“, – atvirai prisipažįsta rašytoja Jolita Herlyn ir sako, kad jai tik praėjusį pavasarį pavyko prisijaukinti šį miestą.
Iš pradžių jis buvo teatro aktorius. Dar labiau italas Luca di Fulvio išgarsėjo pradėjęs rašyti tamsius ir niūrius trilerius. Tačiau pasaulinė šlovė jį aplankė, kai buvo išleisti jo istoriniai romanai ir jis pradėjo liesti itin jautrią emigrantų temą. „Esu istorijų pasakotojas. Močiutė vakarais pasakodavo tokias istorijas, kurias išgirdęs, likdavau be amo. Norėčiau, kad mano istorijos turėtų tokią pačią galią skaitytojams“, – sako italų rašytojas.
Vos tik pajutęs, kad mieste atliekama mirties bausmė, juodasis vaistininkas skaičiuoja, kokias kūno dalis, be nužudytojo kraujo, dar galėtų panaudoti vaistams. Juodieji kromai, kur galima įsigyti egzotiškų daiktų padirbinių. Nuo kvapo pavadinimą gavusi miesto dalis – Paplavos. Tokią vaizdingą XVI a. Vilniaus panoramą naujojoje knygoje "Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje" kuria žinoma istorinių romanų autorė Gina Viliūnė.