Kai mažą mane tėvelis pasiimdavo į darbą, atrodydavo – širdis sprogs iš laimės ir pasididžiavimo. Kaip kitaip, juk jis – mokyklos direktorius! Šių dienų vaikams tokia euforija, ko gero, nesuprantama. Juk jei mama – mokytoja, tai vargo pelė, o jei jau tėvas įstrigo mokykloje, tai nevykėlis... Kaip kitaip apie tūkstantį su uodegyte į rankas gaunančią šeimos galvą gali galvoti ambicingi jaunuoliai, nuo tokio užmokesčio nė darbo pokalbio nepradedantys.