Jau dvyliktus metus Kauno moksleivija padovanojo šventę artėjančios Kovo 11-osios proga. Nuo aukščiausių miesto kalvų ir pagrindinių erdvių suskambo Lietuvos himnas. Pagarba atiduota ir vis dar karo talžomai Ukrainai.
Antrosios užsienio kalbos mokymasis daugumai moksleivių yra tik formalumas. O jei būtų nuspręsta atsisakyti rusų kalbos dėstymo, galimas dalykas, mokyklose liktų tik viena užsienio kalba – anglų, nes kitų Europos Sąjungos šalių kalbų mokytojų tiesiog nėra.
Šią savaitę prasideda antrasis Nacionalinis IT iššūkis, kurio metu 7–9 klasių moksleiviai skatinami susipažinti su IT sritimi ir įgyti praktinių programavimo įgūdžių. Praėjusiais metais į Nacionalinį IT iššūkį įsitraukė 750 mokyklų iš visos Lietuvos, o šiemet dalyvių laukia naujos užduotys ir prizai.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai bei Kauno miesto savivaldybės atstovai sausio mėnesį atliko pilotinį šešių bendrojo ugdymo mokyklų fizinio saugumo vertinimą.
Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės pasirašys papildomą susitarimą, numatantį, kad per metus už uostamiesčio mokyklas lankančius rajone gyvenančius moksleivius į miesto biudžetą bus pervesta apie 20 proc. daugiau lėšų – apie 190 tūkst. eurų.
Antradienį bendrojo ugdymo mokyklose prasideda Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), kuriame dalyvaus beveik 60 tūkst. Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų.
Seimo liberalai siekia, kad teisę balsuoti savivaldos rinkimuose įgytų jaunimas jau nuo 16-os metų. Neva būtent tokio amžiaus paauglius reikia įtraukti į demokratinius procesus, nes jaunimo politikoje trūksta, praneša LNK.
Pasaulio kontekste mūsų penkiolikamečių pasiekimai atrodo kiek geriau nei prieš ketverius metus, bet tik todėl, kad kitų šalių moksleiviams COVID-19 pandemijos metu mokytis sekėsi dar prasčiau.