Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje pradėtas sportinių klasių projektas bus vystomas moksliniais pagrindais, nes prie jo prisidės ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) specialistai.
Pastaruosius kelerius metus traumų kamuotas ir praeitą vasarą žaidėjo karjerą baigęs Renaldas Seibutis nuo krepšinio nesitraukia – pasinėrė į studijas Lietuvos sporto universitete (LSU).
Atlaisvinus karantino sąlygas, studentams leista užbaigti mokslo metus auditorijose. Tačiau ne visi Kaune veikiantys universitetai atvėrė duris. Taip pat neaišku, kaip studijos vyks rudenį.
Lietuvos sporto universitetas (LSU) jau septintus metus iš eilės prisidėjo prie projekto #BEACTIVE Europos sporto savaitė, kuris skatina masinį sportą ir fizinį aktyvumą. Europos sporto judėjimo savaitės metu siekiama, kad kuo daugiau žmonių sportuotų ir būtų fiziškai aktyvūs, suprastų sporto ir fizinio aktyvumo naudą. Ši savaitė skirta įvairaus amžiaus, socialinės padėties ir sportiškumo žmonėms.
Kaune vykusiame studentų krepšinio turnyre „Compensa“ taurei laimėti triumfavo LCC tarptautinis universitetas. Klaipėdiečių žygio pergalės link nesustabdė ir pralaimėjimas tituluotai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komandai.
Rugsėjo 1-ąją buvęs ilgametis Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorius, profesorius, biologijos mokslų daktaras Albertas Skurvydas sutiko jau ne kaip šios aukštosios mokyklos bendruomenės narys.
Pastaroji savaitė Šarūnui Marčiulioniui – itin darbinga: 55-erių metų Lietuvos krepšinio legenda Lietuvos sporto universitete (LSU) pasidalijo patirtimi su studentais, Vilniuje varstė ministerijų duris, o savaitgalį Kaune stebės savo sūnaus Augusto žaidimą jaunių Eurolygos turnyre.
Ketvirtadienį šalyje švietimo sektoriaus atstovai kilo į įspėjamąjį streiką. Juo siekiama priversti centrinę valdžią laikytis pažadų ir kitų metų biudžete atrasti tokią sumą, kuri buvo sutarta po pernai vykusio mokytojų streiko. Tiesa, Kauno mokytojai streikuoja vangiai.
Nesėkmingas šalies atletų pasirodymas Dohoje (Katare) vykusiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate sukėlė nemažai diskusijų apie pasirengimą ir ekstremalių sąlygų poveikį sportininkams. Kepinant didesniam kaip 30 laipsnių karščiui, dauguma Lietuvos ir kitų šalių atletų parodė ne tik prastesnius rezultatus – dalis sportininkų, ypač maratono bėgikai arba ilgų distancijų ėjikai, nebaigė varžybų.