Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba.
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureatas Shehanas Karunatilaka. Jo romanas „Septyni Malio Almeidos mėnuliai“ šįmet išleistas ir lietuvių kalba (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė).
Aštuntos klasės moksleiviai šiemet geriau moka lietuvių kalbą ir literatūrą, bet prasčiau – matematiką, rodo nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) teigia, kad būtina stiprinti lietuvių kalbos prestižą, tad per penkerius metus tam ji ketina išleisti 1,3 mln. eurų.
Į Lietuvą pastaraisiais metais atvyko keliasdešimt tūkstančių užsieniečių. Palyginti su kitomis Europos šalimis, tai – labai maži skaičiai. Net su ta pačia Lenkija, kur darbuotojų iš užsienio – daugiau nei milijonas. Problema, kuri nuolat pastebima – net ir kelis metus Lietuvoje gyvenantys migrantai nesimoko lietuviškai. Nelabai yra kur tą padaryti, tai kainuoja ir užima laiko. Liberalų Seimo narys Andrius Bagdonas siūlo išeitį – metams sumažinti mokesčius atvykėliams, jeigu jie išlaiko lietuvių egzaminą.
Per trečdalį Lietuvos gyventojų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų būti tęsiamas ir lietuvių, ir tautinių bendrijų kalbomis, rodo penktadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa.
Nuo vaikystės japoną Yusuke Ishii lydėjusi muzikinė patirtis gimtojoje šalyje, mokslai Prancūzijoje ir Vokietijoje bei skirtingų muzikos kultūrų pažinimas paskatino ir toliau plėsti akiratį. Netikėtai susidomėjęs lietuvių klasikinės muzikos tradicija ir kompozitoriais, Y. Ishii šiuo metu ne tik gyvena Lietuvoje, bet ir studijuoja menotyrą Kauno technologijos universitete (KTU).