Kad ir kaip būtume nutolę nuo mitologinės Naujųjų metų prasmės, tačiau tas vienintelis metų vidurnaktis būna kitoks. Kad ir kur būtume tą akimirką, apima neįprastas širdies virpulys ir akys nukrypsta į dangų. Arčiau žvaigždžių, šventinių fejerverkų ar savotiško stabtelėjimo. Garbių kauniečių įprotis Vaikystės prisiminimų paveikslas: Karo muziejaus sodelyje šurmuliuoja minia. Vieni – rimti, žvilgsnius nudelbę į praėjimo taką nuo V.Putvinskio gatvės. Kiti – triukšmingi, bet atsinešto šampano neskuba atidaryti. Tačiau visus vienija tas pats laukimo