Kartkartėmis, tai giminių susiėmime, tai kandidatų į Seimą debatuose, tiesiogiai ar pasitelkus metaforas, užverda diskusija apie tai, kiek demokratijos reikia verslui ir ar ji jam apskritai būtina. Kartais ši tema, kiek transformuota, perkeliama ir į kultūros pasaulį, kai koks naivuolis entuziastas viešai paklausia garsiausių mūsų menininkų, ko gi šie tyli aplink švilpiant kulkoms ir ar gerai jaučiasi kurdami diktatorių remiamose scenose. Jau ne kartą sakyta, kad įvykiai Baltarusijoje mums, Lietuvoje, yra idealus politologijos pamokų ciklas: saugiai įsitaisę po NATO skėčiu galime stebėti komplikuotas tris dešimtmečius išnešiotos demokratijos gimimo kančias ir apmąstyti tai, kas svarbiausia. Baltarusiško IT verslo ir diktatoriaus dvikova pateikia aiškų atsakymą ir į anksčiau minėtą klausimą, koks verslo pelningumo bei pilietinių laisvių ryšys.