Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio atsiskaityti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos atsiskaityti bus galima tik negrynaisiais.
Tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams iš Ukrainos masiškai grįžtant ginti Tėvynės ir patiriant sunkumų Lietuvoje išsigryninant atlyginimus iš bankinių sąskaitų bei bankomatų, transporto įmonės patiria vis didesnių keblumų. Norėdami kuo skubiau išvykti į Ukrainą, vairuotojai prašo įmonių išmokėti atlyginimus grynaisiais, o norėdami patenkinti darbuotojų prašymus verslas turi pažeidinėti įstatymus, draudžiančius mokėti atlyginimus grynaisiais.
Lietuvos bankui ir pinigų pervežimo įmonėms dirbant padidintu pajėgumu, grynųjų eurų tiekimas ir skirstymas po visą šalies teritoriją vyksta sklandžiai ir operatyviai. Šalies bankomatų tinkle – apie 3,7 proc. bankomatų, kurie laukia pinigų papildymo. Tai beveik neviršija įprasto rodiklio, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Paradoksas: atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažėja, tačiau kasmet eurų banknotų daugėja. Dėl koronaviruso Lietuvoje popierinių pinigų daugėja netgi sparčiau nei iki viruso. Tokia pati tendencija buvo stebima ir kitų krizių metu. Tad kodėl grynieji vis dar tokie aktualūs, ir kam lietuviai iš piniginių ir net kojinių traukia popierinius banknotus, aiškinosi LNK.
Nuo 2022 metų darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos bus mokamos ne grynaisiais, o pavedimu. Išimtis bus taikoma tik jūrininkams.
Po kruopštaus Anglijos finansų audito paaiškėjo, kad grynųjų pinigų apyvartoje trūksta didelės dalies visų banknotų, kurių vertė sudaro 50 milijardų svarų sterlingų.
Koronaviruso pandemija, regis, paskatino žmones pereiti nuo atsiskaitymų grynaisiais pinigais prie elektroninių mokėjimų, trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje teigia Europos centrinis bankas (ECB).
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 tūkst. eurų gyventojams – gali būti laikomos žingsniu teigiamų pokyčių link, šešėlinės ekonomikos masto Lietuvoje jos nesumažins. Tai pavyktų iš esmės padaryti tik visiškai atsisakius grynųjų.