Pasinaudoję protinę negalią turinčio žmogaus pasitikėjimu, sukčiai jį paliko su krūva greitųjų kreditų. Tačiau labiausiai stebina ne sukčių elgesys, o finansinių institucijų aklumas.
Į teisiamųjų suolą sės du 120 tūkst. eurų pasisavinimu kaltinami organizuotos grupės nariai, įtikinę kitus asmenis imti greituosius kreditus, pirmadienį pranešė prokuratūra.
Šiauliuose už turto prievartavimą bus teisiamas 21-erių metų vyras, grasinimais vertęs kitus asmenis imti greituosius kreditus bei paskolas, o daiktus ir pinigus atiduoti jam.
Klaipėdietis patyrė šoką, kai, sumanęs išsimokėtinai įsigyti skalbimo mašiną, iš pardavėjų išgirdo, kad šie jam jos skolon parduoti negali, nes jis ir taip turįs didelį negrąžintą kreditą. Žinios priblokštas vyras tikino niekada jokių paskolų iš nieko neėmęs. Tačiau skolų išieškotojai mano kitaip.
Žmonės, vengdami didelių paskolų palūkanų, visada ieškojo pigiausių variantų. Neturintieji turtingų giminių ir neuždirbantieji pakankamai, kad galėtų kreiptis į banką, susiranda skolintojų pagal skelbimus. Tačiau finansų priežiūros institucijos sako, kad tai nelegalu.
Siekdami išspręsti finansines problemas, kai kurie žmonės naudojasi greitąsias paskolas teikiančių įmonių paslaugomis. Imdami greituosius kreditus, žmonės ne visada įvertina paskolos grąžinimo galimybes, nepagalvoja apie pasekmes, kilsiančias, jei paskola visgi nebūtų grąžinta. Kada ginčai dėl greitųjų kreditų pasiekia teismus ir į ką žmonės turėtų atkreipti dėmesį pasakoja Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė.
Netikėtų skambučių sulaukę klaipėdiečiai negali suvokti, kas vyksta. Atsiliepę žmonės nesupranta, kodėl skambinantieji su jais nekalba, o verčia klausytis muzikos, užuot dėstę, ko nori. Paaiškėjo, kad mistiniai skambučiai susiję su reklamuoti savo paslaugas siekiančia greitųjų kreditų bendrove.