Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh).
Sumažėjus vėjo ir saulės gamybai, nežymiai padidėjus suvartojimui, o šiaurės šalyse toliau remontuojant branduolinius reaktorius, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje balandžio 15–21 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo beveik 3 kartus iki 78 eurų už megavatvalandę (MWh).
Dėl didelės atsinaujinančių išteklių gamybos regione vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 45 proc. iki 27 eurų už megavatvalandę (MWh) ir pirmą kartą per ketverius metus buvo žemesnė nei 30 eurų už MWh.
Vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje balandžio 1–7 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 11 proc. iki 50 eurų už megavatvalandę (MWh).
Dėl vėjuotų ir saulėtų orų, sumažėjusio vartojimo bei išaugusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje kovą mažėjo 9 proc. iki 68 eurų už megavatvalandę (MWh), penktadienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Saulės baterijos, elektromobiliai ir elektra šildomi namai – visai šiai nuo įvežtinės naftos ir dujų mažiau priklausomai naujosios energetikos sistemai reikia ne tik elektros, bet ir pastočių. Pavyzdžiui, Nyderlanduose prireiks papildomai pastatyti 50 tūkst. transformatorinių. Eilinių olandų šios burzgiančios dėžės visai nedžiugina.
Dėl mažesnės elektros gamybos iš vėjo ir didesnio vartojimo vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 18–24 dienomis padidėjo 31 proc. iki 84 euro už megavatvalandę (MWh).
Seimas spręs, ar įpareigoti elektros tiekėjus su skolininkais sudaryti mokėjimo grafiką išdėstant skolos apmokėjimą dalimis, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių.