Vilniuje gyvenanti Laura Prievelytė-Juknė prisistato esanti ekologiška verslininkė, sveikos gyvensenos entuziastė, viena iš daugelio moterų, kurios aktyviai siekia savo svajonių ir daro tai, kuo tiki. Baigusi politikos mokslus moteris pasuko kita linkme – bene daugiausia dėmesio jos gyvenime šiuo metu skiriama tvarumui ir ekologiškumui.
Atsakingo vartojimo klausimai kasdien darosi vis aktualesni. Svarbu apie atsakingą elgesį ir apgalvotą vartojimą kalbėtis su vaikais – jiems ateis laikas perimti estafetę sprendžiant aplinkosaugos klausimus. Tačiau kaip nepamokslauti vaikams ir nepriversti jų žiovauti?
Vos Glazge prasidėjo JT klimato konferencija, iškart ir mūsų sostinėje (na, kurgi daugiau?) užsimota marširuoti prieš taršą, aišku, pavadinus tą protesto akciją angliškai. Matyt, kad pasaulis išvystų, jog ir Lietuvoje yra pritampančiųjų prie to ekologinio lakstymo palaidais viduriais.
Lietuvos Konstitucijoje įrašyta: nuosavybė neliečiama. Čia pat minima galimybė paimti ją tik įstatymo nustatyta tvarka teisingai atlyginant. Pasirodo, yra ir kitų nuosavybės transformacijos galimybių, kurias, dažnai to net nefiksuodami, realizuojame nuolatos, lokaliu ir net globaliu mastu – dalijame ir / arba vagiame viešai ir nebaudžiami.
"Tvarus gyvenimas tikrai nėra vien apie plastiką, "Zero waste" madą. Tvarumas visų pirma turėtų prasidėti mūsų pačių širdyse", – neabejoja atlikėja ir LRT plius laidos "Gyvenk kaip galima švariau" vedėja Ieva Zasimauskaitė. Ji kviečia pamąstyti apie tvaresnį gyvenimo būdą ir universalias, tik galbūt šiek tiek primirštas vertybes.
"Gali atrodyti, kad tvarus gyvenimas yra brangesnis. Tačiau iš tikrųjų tiesiog nustoji pirkti tau nereikalingus daiktus", – sako dviejų dukrų mama Eglė Šilkonė. Ekologišką gyvenimo būdą prieš kelerius metus prisijaukinusi moteris tiki, kad kiekvienas gali bent minimaliai pakoreguoti savo vartojimo įpročius.
Kaunietė Karolina Lukminė atvirauja: kai gimus pirmajai dukrelei susidomėjo tvariu gyvenimo būdu, nuo to laiko jau nebemoka gyventi kitaip. O savo ekologišku požiūriu įkvepia keistis ne tik vyrą, bet ir artimiausius draugus.
Artėjant vasarai, „rūbus“ keičia ir miestai bei miesteliai: viešos erdvės pražysta akis maloniai džiuginančiais gėlių žiedais. Klaipėdos rajone vis labiau įsitvirtina tvarios ekologijos principai, tad pamažu įsivyrauja daugiamečių augalų kultūra.
Ar galima tikėtis, kad Europa iki 2030 metų turės bent 100 klimatui neutralių miestų, kurių plėtra neturės įtakos aplinkai? Į šį ir kitus ateities miestams reikšmingus klausimus atsakymų ieškota praėjusią savaitę Kaune vykusiame Skandinavijos dienų forume „Tvarūs miestai. Šiaurės šalių patirtis“. Renginyje pristatyti gerieji pavyzdžiai ir patirtys tvarkantis su iškylančiais iššūkiais.