Atėjus pavasariui, kyla vis didesnis noras mėgautis maloniomis akimirkomis. Žinomi Lietuvos žmonės socialiniuose tinkluose dalinasi savo nuotraukomis ir pasakoja, kokie momentai verčia juos jaustis laimingais.
„Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 metų kasmet atliekamas Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos monitoringas rodo, kad šiuo metu šalies gyventojų laimės jausmas yra padidėjęs lyginant su praėjusiais pora metų.
"Visi mes ilgimės meilės slėpinio. Tie vaikai – taip pat", – pastebi Kauno arkivyskupijos augziliaras Kęstutis Kėvalas. Didžiųjų švenčių išvakarėse "Kauno diena" kartu su vyskupu apsilankė vaikų globos namuose.
Jauni, brandaus ir solidaus amžiaus žmonės. Skubantys gatve, bet sustojantys akimirkai atsakyti į vieną mūsų pateiktą klausimą. Šį kartą – apie džiaugsmą.
Romualdas Žekas, Kauno rajono savivaldybės gydytojas, įsteigus šias pareigas, jose dirba jau devyniolika metų. "Tiesa, buvo septynerių metų pertrauka, kai dirbau Nacionalinėje sveikatos taryboje", – patikslina ir pasidžiaugia, kad ta patirtis leido į sveikatos problemas pažvelgti giliau.
Vakarų laikraščiai šiomis dienomis kupini liūdnų, niūrių straipsnių apie teroro išpuolių ir nesugebėjimo juos pristabdyti sėjamą netikrumą dėl ateities. Visur jaučiamo politinio pasimetimo ir bejėgiškumo atmosferoje ieškojau tokio straipsnio, kuris tiktų bent Velykoms ir Kristaus Prisikėlimo šventei, bet ir nepaverstų jos naiviu mėginimu pabėgti nuo tikrovės.
Tokį straipsnį po ilgų paieškų vis dėlto suradau žurnale „American Conservative“. Jį parašė viena iš jo redaktorių Gracy Olmstead – apie tikrą džiaugsmą, kuris gali nušviesti žmogaus dva
Niūniavimas – visiems pažįstama būsena. Dažnai niūniuojama dėl paprastos priežasties – siekiant save apraminti. Tačiau niūniavimas gali būti ir nesąmoningas, nekontroliuojamas procesas. Taip sako EOS Grupės psichologas, psichodramos terapeutas Evaldas Karmaza.
LRT.lt portalo skaitytojas domisi, kodėl žmonės niūniuoja. „Ar tam yra koks nors psichologinis paaiškinimas?“ – klausia jis.
„Neretai mes niūniuojame sąmoningai, kartodami kažkokią sau jaukią tik ką girdėtą melodiją, kartais patys sukuriame tik sau suprantamą melodiją. Kai kurie žmonės neretai n
Daug kam teko patirti jaudulį, kai įmetus monetą ir nusitaikius į mielą pliušinį padarėlį mechaninė automato ranka slenka žemyn.
Ir nusivylimą, kai pliušinukas iš jos gniaužtų išsisuka ir ši grįžta tuščia.
Ir taip daugybę kartų.
Bet vieną kartą ateina ta saldi akimirka, kai pagaliau įvaldai nevėkšlišką mechaninę ranką ir gauni išsvajotą prizą.
Amy ši akimirka atėjo tik jai jau suaugus.
Pagaliau sučiuptas prizas merginą sujaudino iki ašarų.
Štai „Huffington Post“ publikuotas vaizdo įrašas.
Emotions Run High as the Claw Machine Is Finally
Baigėsi didžiosios šventės, tačiau jų atgarsius dar jaučiame. Kankina sutrikęs gyvenimo ritmas, per šeimos susibūrimus įsiplieskusių ginčų aidai ar tiesiog nuo maisto pertekliaus nualintas kūnas. Kas dėl to kaltas – mūsų tradicijos? Artimieji? O gal kaltųjų nėra – tereikia tik suvokti švenčių prasmę, o pašventus – ramia širdimi grįžti prie rutinos.