Gyvenimas tuo ir įdomus, kad niekada nežinai, kas tavęs laukia už posūkio. O už jo pro vešlią medžių lapiją mums mojo raudonas naujutėlių čerpių stogas ir laiko nučiupinėti Jakiškių dvaro mūrai. Paklebenus vienas duris, niekas neatidarė, nors aiškiai buvo matyti – dvaras gyvenamas. Kruopščiai sutvarkyta aplinka, terakotiniuose vazonuose žydinčios, neseniai praūžusios liūties nupraustos ryškiai raudonos ledinukės… Apėję dvarą iš kitos pusės, bandome darsyk.