Svarbus Prancūzijos psichikos sveikatos tyrimas parodė, kad labai padaugėjo jaunų žmonių, pranešančių apie depresiją, o labiausiai tikėtina priežastis – COVID-19 ir apribojimai, taikyti šios ligos kontrolei.
Jaučiate nuovargį, esate apatiški? Anot psichologų, tokia užsitęsusi būsena gali būti perdegimo požymis. Perdegti galime patirdami nuolatinį stresą, kai mums kraunami tokie krūviai, kokių negalime pakelti. Tas perdegimas gali būti tiek psichinis, tiek fizinis, rašoma internete. O kaip yra iš tiesų, LNK žurnalistė klausė Žmogaus studijų centro vadovo, psichoterapeuto dr. Gintaro Chomentausko.
Ko gero, iš feisbuko draugų jau sulaukėte kvietimo jungtis prie Depresijos prevencijos judėjimo. Tereikia viešai deklaruoti pasižadėjimą, kad esate visada atviri pokalbiui – ir atsiliepti telefonu, ir atverti savo namų duris. Ši iniciatyva gimė po sukrečiančios žinios apie savo noru iš gyvenimo pasitraukusį jauną dainininką.
Po švenčių ne vienam kyla liūdnų minčių. Užklumpa nuovargis, kartais – ir tuštumos jausmas. Slogesnė nuotaika, išgyvenama šiuo laikotarpiu, vadinama pošventine depresija. Kuo ji skiriasi nuo tikros depresijos ir kaip atsikratyti pošventinio slogučio, paaiškina psichologas.
Netekties skausmas – dažnas gyvenimo palydovas, tačiau neretai, kilus sunkumų, kylančias emocijas stengiamės užgniaužti, tarsi apsisiausdami pozityvumo skraiste. Vis dėlto tokios neišgyventos emocijos niekur nedingsta, gali apie save priminti įvairiausiais būdais, net ir depresijos simptomais, įsitikinusi Depresijos įveikimo centro psichologė Sigita Tindžiulytė.
Dauguma Lietuvos gyventojų jaučia padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą, šis rodiklis, palyginti su šių metų kovu, sumažėjo, rodo pirmadienį paskelbta visipsichologai.lt užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną, mažesnį aktyvumą, ir vis dažniau užklumpantį norą užsisklęsti savyje. Tokie pokyčiai gali būti susiję su prasidėjusia depresija. Tačiau psichikos ligų specialistai pastebi, kad toli gražu ne visi atskiria, kas iš tikrųjų yra depresija, o kas – tik bloga nuotaika.
Ką patarti žmogui, jaučiančiam, kad šis laikas su bauginančios informacijos srautais, nežinia dėl ateities, net pačios artimiausios – kaip išgyventi žiemą, jį gniuždo, kelia nuolatinį nerimą? Ar įtampa, ilgalaikis stresas gali sukelti psichikos sutrikimų?
Vilniuje gyvenanti Rusnė jau kurį laiką domisi psichologija. Pradėjus gilintis į save, sako, gyvenimo kokybė pagerėjo. Anot merginos, labiausiai padeda disciplina. Tačiau depresija, atrodo, tik ir tyko už kampo. „Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir žmogus nėra pritaikytas tam, kas vyksta šiandien“, – LNK žurnalistę tikino mergina.
Lietuvos ir pasaulio statistika daugelį metų negailestingai skelbia apie tai, jog Lietuvos vyrai pagal savižudybių, alkoholio vartojimo, smurto artimoje aplinkoje mastus lenkia kitas valstybes. Pandemijos ir karo akivaizdoje šie rodikliai nemažėja.