Būsto kainos Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 8,7 proc., o palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, – 2,4 proc., antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Dauguma šalies gyventojų mano, kad per artimiausius šešis mėnesius butų kainos liks tokios pat arba didės, rodo nekilnojamo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Vilniaus ir Kauno pirminėse būsto rinkose besibaigiantis spalis, išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, buvo rezultatyvus, mažesnėje Klaipėdos rinkoje – santūresnis. Tačiau būsto „sandėlis“, lyginant su rugsėju, susitraukė visur, o tai reiškia mažesnį būsto pasirinkimą pirkėjams. Kainos trijuose didmiesčiuose didėjo, tačiau tik simboliškai: pokytis per mėnesį siekė apie 10 Eur/kv. m.
Nusipirkti būstą Lietuvoje taip sunku buvo tik prieš 13 metų. Per pusketvirtų pastarųjų metų didžiuosiuose miestuose būstai pabrango 50 proc. Statytojai aiškina, kad kainos kilo dėl objektyvių priežasčių: brango medžiagos, žemė, kilo mokesčiai ir paskolų palūkanos. Plačiau – LNK reportaže.
Štilis būsto rinkoje tęsiasi – aukštos būsto kainos ir išaugusios palūkanos gerokai sumažino aktyvumą rinkoje. Nepaisant smarkiai kritusių pardavimų, būsto kainos didmiesčiuose laikosi aukštumose.
Atlyginimų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų net didžiųjų miestų – didžiulis, jau nekalbant apie atokiau nuo jų esančias savivaldybes. Tačiau jei yra, kas moka, tai yra, kas ima, – sostinėje ir pragyvenimas brangesnis.
Pavieniai bankai vis dar jaučia mažėjančią būsto ir verslo paskolų paklausą, tačiau jau matoma ir stabilizavimosi ženklų, rodo naujausia bankų apklausa. Anot jos, nauguma bankų nesitiki nekilnojamojo turto (NT) kainų augimo ir numato nedidelį jų sumažėjimą.