Trečiadienį Lietuvoje minint Baltijos kelio metines šalies vadovai sako, jog prieš 34 metus vykęs lietuvių, latvių ir estų susikibimas rankomis – simbolis kovojantiems už laisvę.
Prieš 34 metus per pasaulį nuvilnijusi žinia apie Baltijos šalių siekį atkurti savo laisvę ir nepriklausomybę iki šių dienų išliko ypatingu istoriniu momentu. Šią trijų tautų vienybės išraišką kauniečiai bei miesto svečiai kviečiami prisiminti jau šį trečiadienį vyksiančiame koncerte, išskirtinėje vietoje – Nemuno saloje, prie baigiamo statyti mokslo ir inovacijų muziejaus. Scenoje pasirodys Kauno bigbendas su solistais iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarėse, Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos proga, Klaipėdos Atgimimo aikštėje simboliškai susidūrė dvi fotoparodos. Vienoje jų, kur eksponuotos 33 metų senumo fotografijos – lietuvių laisvės siekio vaizdai, o kitose, fiksuotose vos prieš pusmetį, – siaubingo karo grimasos Ukrainos mieste Charkove.
Baltijos kelias – vienas unikaliausių laisvės išraiškos būdų. Šio įvykio minėjimo metinių proga vyko jau tradicija tapęs Kauno kultūros centro (KKC) ir Kauno miesto savivaldybės organizuojamas renginys, kuris šiais metais pavadintas „Baltijos kelias. Mums pakeliui“.
Lietuvai minint 33-iąsias Baltijos kelio metines, prezidentas Gitanas Nausėda sako neabejojantis, kad vėl kilus pavojui Lietuvos žmonės susivienytų gindami valstybę nuo agresijos.
Prieš 33 metus, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, pasmerkdami Molotovo-Ribbentropo paktą, rankomis susikibę lietuviai, latviai ir estai susijungė į Baltijos kelią nuo Vilniaus, per Rygą iki Talino. Prisimenant šią dieną, klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami aplankyti keliaujančią fotografijų parodą "Baltijos kelio atspindžiai".