Antimikrobinės medžiagos, naudojamos gyvūnų žmonėms perduodamų ligų (pvz., kampilobakteriozės ar salmoneliozės) gydymui, tampa mažiau veiksmingos, pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė išanalizuotus 2017 m. bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms duomenis.
Antimikrobinės medžiagos, naudojamos gyvūnų ar žmonių užkrečiamosioms ligoms gydyti, tampa vis mažiau veiksmingos. Tai nustatė ir bendroje mokslinėje ataskaitoje paskelbė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA).
Vaikų gydytojų raginamas savo pacientams skirti kuo mažiau antibiotikų ir pažadas už tai juos premijuoti sukėlė nepasitikėjimo audrą: ar neliksime be vaistų?
Europos Sąjungoje kasmet miršta apie 33 tūkst. antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusių žmonių, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) tyrimo duomenys.
Kai kuriose Baltijos jūros pakrančių vietose susidarė palankios sąlygos daugintis bakterijoms, galinčioms sukelti žaizdos infekciją, pirminę septicemiją ar diarėją (viduriavimą).
Gyvename ne tik švaros, bet ir alergijos amžiuje, kai alerginė sloga, astma ar atopinis dermatitas plinta kaip epidemija. Mūsų naudojamas muilas yra antibakterinis, siurblys robotas išsiurbia kiekvieną dulkelę iš menkiausio plyšio, o valiklių reklama žada, kad štai ši stebuklingoji priemonė panaikins 99,9 proc. mikrobų.
Turbūt visi esate pakėlę ir suvalgę ant žemės nukritusį maistą, nulaižę šaukštą ir įdėję atgal į mišrainę arba, žiūrėdami filmą, spragėsiais dalijotės su draugu ir tikrai ne vienas esate dukart į padažą mirkę užkandį, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Tačiau ar pagalvojote, pabrėžia jis, kad visais šiais atvejais su maistu į jūsų organizmą pateko ir daugybė bakterijų?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas ne be reikalo akcentuoja rankų higienos svarbą. „Per nešvarias rankas plinta daugybė užkrečiamųjų ligų. Konkrečiai - kas ketvirtas žmogus, pasinaudojęs viešuoju transportu, rankas suteršia fekalijų bakterijomis. Ne vienas kitas, o kas ketvirtas, pasinaudojęs viešuoju transportu”, - pabrėžė S. Čaplinskas.
Daugiau nei 2 tūkst. vaikų iš 80 Lietuvos ugdymo įstaigų – tiek dalyvių subūrė tradicinė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) iniciatyva „Švarių rankų šokis 17“.