Sausio 13-osios išvakarėse Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vėl sužydėjo „Neužmirštuolių pieva“, o take „Laisvės“ statulos iki Amžinosios ugnies liepsnojo 14 aukurų. Visa tai skirta atminti žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Pakaunės istorija glaudžiai susijusi su žydų kultūriniu palikimu, o šiandien – su jo išsaugojimu. Kauno rajone kasmet vyksta minėjimai skirti žydų kultūrai atminti ir genocido aukoms pagerbti.
Antrojo pasaulinio karo metais žydus Lietuvoje nuo Holokausto gelbėjusio Japonijos diplomato Chiunes Sugiharos (Čijunės Sugiharos) atminimas įgauna naują prasmę japonams, plieskiantis ginčams dėl istorinės atminties.
Pernai vasario 16-ąją Anapilin iškeliavo mylimiausias kauniečių poetas, eseistas, rašytojas Kęstutis Navakas. Praėjus metams jo knygų parduodama mažiau, tačiau kauniečiai poeto nepamiršo – kilo mintis statyti paminklą.
Klaipėdos politikai miesto tarybos posėdyje pritarė Tilžės Akto signataro, teisininko, diplomato, politikos bei visuomenės veikėjo Viktoro Gailiaus atminimo įamžinimui. Uostamiestyje šiam iškiliam žmogui ketinama pakabinti memorialinę lentą, tik dar neapsispręsta, kurioje vietoje.
Lapkričio 23-iąją, pirmadienį, atokiame Žemaitijos kaime klaipėdiečiai inžinierius Egidijus Kazlauskis ir gydytojas Robertas Patamsis ruošėsi surengti iškilmes. Ketūnų kapinaitėse ketinta pašventinti šių dviejų vyrų pastatytą paminklą prieš 76 metus žuvusiam vaikinui iš Aukštaitijos. Karantinas pakoregavo planą, bet jo nesužlugdė.
Artėjant Pasaulinei dienai žuvusiems eismo įvykiuose atminti, Klaipėdos policijos pareigūnai primena – skaudžių nelaimių pavyks išvengti tik bendromis pastangomis.
Mirusiųjų dieną Klaipėdoje pagerbti karuose gyvybių netekę kariai – Sovietų Sąjungos ir Afganistano kariniame konflikte žuvę klaipėdiečiai, taip pat uostamiestyje palaidoti vokiečiai ir raudonarmiečiai.