Didelė grupė Europos Parlamento narių antradienį paragino įvesti turtingų asmenų mokestį, panašų į taikomą tarptautinėms bendrovėms, kad būtų galima finansuoti perėjimą prie pasaulio be taršos anglies dvideginiu.
Politikai yra įpareigoję miestuose įrengti mažos taršos zonas, į kurias negalėtų patekti itin taršios transporto priemonės. Kur tokios zonos galėtų atsirasti Kaune?
Seimas ketvirtadienį uždraudė prekybininkams nuo 2023 metų liepos neatlygintinai dalinti itin plonus permatomus plastiko maišelius – jie turės būti apmokestinti, išskyrus skirtus pakuoti šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus.
Lietuva ir Lenkija sieks apmokestinti naujus skaitmeninius verslo modelius ir taip užkirsti kelią galimam neskaidrumui, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Seimas spręs, ar bus labiau apmokestinami nuotoliniai bei antžeminiai žaidimai ir loterijos. Dalis Seimo narių sako iki šiol neišgirdę įtikinančių argumentų, kodėl tai reikėtų daryti.
Finansų ministerija palaiko Seime svarstomą siūlymą nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą.
Už galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius valstybinės žemės sklypuose, išnuomotuose statinių eksploatacijai ne aukciono būdu, statytojams reikės sumokėti atlyginimą.
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) keičia savo poziciją ir nuo 2022 metų liepos siūlo dar labiau apmokestinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatorius.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad Seime antradienį dar kartą atidėtos pataisos įvesti vienkartinį mokestį už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką, o kainos už būstą atitinkamai kiltų. Jo vertinimu, „situacija NT rinkoje yra pakankamai įtempta ir tokie ribojimai pasiūlos pusėje neprisidėtų prie tos kaistančios įtampos sumažinimo“.