Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pirmadienį pareiškė, kad delsimas į Europos Sąjungą priimti Vakarų Balkanų šalis didina šiam regionui Rusijos keliamą ilgalaikę grėsmę.
Lietuva pavojuje – rusai puola. Dažnai šiuo šūkiu konservatorių vadovaujama Vyriausybė bandydavo pridengti savo neveiksnumą ir kompetencijos stoką. Tačiau dabar tai panašu į tiesą, yra didelė problema ir tikrai sveikintinas Vyriausybės ryžtas didinti finansavimą gynybai.
Kai praėjusią savaitę kartu su tūkstančiais lietuvių apsnigtame Vilniuje sveikinau Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį jo kelionės po Baltijos šalis pirmojoje stotelėje, ore tvyrojo nebylus klausimas: ar mes būsime kiti?
Trečiadienį NATO paskelbė pirksianti šešis lėktuvus „Boeing“, pakeisiančius senstantį AWACS stebėjimo lėktuvų parką, kad sustiprintų Aljanso galimybes sekti Rusijos keliamas grėsmes.
Ar Britanija palaikys nervingus rytiečius, ar mieguistus vakariečius? Tokią dilemą kelia tarp mūsų sąjungininkų besiformuojantys nesutarimai dėl karo Ukrainoje. Daugumai Vakarų Europos šalių svarbiausias prioritetas – sulaikyti ir valdyti konfliktą. Rusijos kaimynėms tai yra egzistencinė kova, kurią reikia ryžtingai laimėti. Negali būti ir viena, ir kita.
Vasario 24-ąją bus metai, kai vyksta karas Ukrainoje. Kiek dar liko iki ukrainiečių pergalės? Kiek iki narystės NATO? Ar realūs Kremliaus gąsdinimai branduoliniu ginklu kitoms šalims?
Po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė Europos saugumo tvarką, NATO ir Europos Sąjunga siekia stiprinti bendradarbiavimą, sakoma bendroje deklaracijoje, su kuria pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija Ukrainą laiko tramplinu kitoms šalims užgrobti, todėl suteikti saugumą Ukrainai reiškia suteikti jį visai Europai, praneša UNIAN.