Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio.
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jungiamaisiais skrydžiais.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinka atvėrė duris Lietuvos oro vežėjams. Tai techninis ir kartu simbolinis pokytis – aviakompanijoms nebereikės registruoti lėktuvų kitose šalyse, skristi į Ameriką bus galima tiesiai iš Lietuvos. Tiesa, reikia kad kas nors skraidintų, o tokių reisų artimiausiu metu nėra planuojama. Susisiekimo ministras giriasi, kad skraidyti per Atlantą galės bent devynios bendrovės.
Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ per tris mėnesius Lietuvoje skraidino 139,6 tūkst. keleivių – 42,7 proc. daugiau nei pernai sausį–kovą (97,8 tūkst.), atliko apie 1,6 tūkst. skrydžių – 28,8 proc. daugiau, pranešė bendrovė.
Per ateinančius 30 metų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai turėtų taip išsiplėsti ir pasikeisti, kad galės aptarnauti tris kartus daugiau keleivių – 17 mln. Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą iki 2052 m. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi Simonu Bartkumi.
Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių – 12 proc. daugiau nei 2022 metais. Skrydžių skaičius augo 4,5 proc. ir viršijo 53 tūkstančius.
Airijos oro bendrovė „Ryanair“ nuo 2024 metų pavasario iš Kauno pradės reguliarius skrydžius į Berlyną (Vokietija), Zadarą (Kroatija) ir Pizą (Italija).
Lietuvos oro uostams (LTOU) ateityje tikintis uždirbti iš skrydžių tarp Vilniaus ir Londono, bendrovei prašoma skirti 3 mln. eurų – lėšos būtų panaudotos jos įstatiniam kapitalui didinti, jos būtų skirtos iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų. Sprendimą turėtų priimti Vyriausybė.