Europos Komisijai sulaikius dalies lėšų išmokėjimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF) Vyriausybė Seimui pavasarį pateiks įstatymų projektus dėl mokesčių lengvatų mažinimo ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Jei įsigalios naujas nekilnojamojo (NT) turto mokesčio įstatymas, jį mokėti teks didžiajai daliai Lietuvos gyventojų. Šis mokestis nebus didelis, tačiau, pasak ekspertų, ir norimų rezultatų jis veikiausiai nepadės pasiekti.
Likus savaitei iki nekilnojamojo turto (NT) mokesčio termino pabaigos jo dar nesumokėjo 24 tūkst., arba 73 proc. tokią prievolę turinčių gyventojų. Jie privalo sumokėti 11 mln. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Ekspertai sako, kad siūlomas naujas gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis skirtas ne papildyti savivaldybių biudžetus, o gyventojus prie jo pripratinti palaipsniui didinant NT apmokestinimą.
Nepaisant Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko pareiškimo, kad visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio šiuo metu nepalaiko nei jis, nei jo vadovaujamas komitetas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako šios iniciatyvos neišsižadanti.
Visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį reikia koreguoti – jis neturėtų paliesti socialiai pažeidžiamų šalies gyventojų, tačiau didesnį tarifą reikėtų mokėti brangesnio būsto savininkams, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas skeptiškai įvertino pirmadienį Lietuvos banko pristatytus siūlymus Finansų ministerijos inicijuotam visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad diskusijos dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio inicijavimas yra žingsnis tinkama linkme. Apskritai, ekonomistas pažymi, kad Lietuva anksčiau ar vėliau turės didinti iš turto mokesčių surenkamą biudžeto dalį.