Izraelio operacija, riterių kovas primenančiu pavadinimu „Geležiniai kardai“, persirito į antrąją pusę, tačiau jos pabaigos dar nematyti. Prasidėjusi nuo ryžtingų atakų prieš „Hamas“, galiausiai ji virto dar vienu klampiu hibridiniu karu, kuriame blogiukai ir geriečiai keičiasi vaidmenimis, tikslai tai įgauna aiškius kontūrus, tai vėl pranyksta, blaškosi prioritetų nebeatsirenkantys karvedžiai, o abiejų pusių rėmėjai žaidžia savus žaidimus.

Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su grafiko nesilaikančiu autobuso vairuotoju, bėgame olimpinio medalio link.

Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pusės – vyriausybė ir FARC partizanai.

Varganais šešiais balsais prieš, 188 balsavus už Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos paraišką dėl narystės NATO. Estafetę perėmė Vengrijos prezidentas – ką tik sąlyginai provakarietišką Kataliną Novak pakeitęs Tamašas Sulyokas. Tikėkime, taškas skandinaviškajame NATO plėtros etape bus padėtas jau be neatsiejama vengriškosios diplomatijos dalimi tapusio ritualinio reketo.